Kodėl likimas suveda su žmogumi, o vėliau jį paleidžia

Kodėl-likimas-suveda-su-žmogumi-o-paskui-jį-paleidžia

Tikriausiai pritarsite, kad kartais labai sunku paaiškinti, kodėl kažką jaučiate kokiam nors žmogui. Kodėl su vienais žmonėmis kažkas „spragteli“ ir pajuntate jiems artumą? Toks jausmas, kad pats likimas suveda mus su konkrečiais žmonėmis, nes tais momentais būtent jie reikalingi mūsų gyvenime. Tai žmonės, su kuriais mes išmoksime svarbias pamokas.

Tikrai yra priežastis, kodėl mus traukia konkretūs žmonės. Atsigręžęs atgal, savo praeityje neradau nė vieno žmogaus, kuris nebūtų išmokęs manęs kokio nors dalyko, kuris nebūtų suvaidinęs mano gyvenime svarbaus vaidmens. Dauguma jų, žinoma, buvo laikini pakeleiviai, kurių tikslas – parodyti man kitą kelią.

Kartais gyvenimo scena nulemia, kokį žmonių tipą prie savęs pritraukiame. Likimas atsiunčia būtent tuos, kurie reikalingi konkrečiu momentu. Per šiuos žmones lemtis atsako mums į klausimus, kurie ilgai kankino, ir apšviečia, suartindama su tais žmonėmis, kurie atskleidžia mumyse geriausias savybes.

Bėda ta, kad kartais mes stengiamės padaryti šiuos laikinus pakeleivius nuolatiniais. Tačiau tai ne jų vaidmuo. Jie neturi likti mūsų gyvenime visam laikui. Likimas pasiuntė juos mums į pagalbą, kad taptume geresni su tais žmonėmis, su kuriais lemta būti visą gyvenimą.

Bėda ta, kad imame jaudintis šiems žmonėms pasitraukus, nes nemokame jų paleisti. Nesuprantame, kodėl iš mūsų atima tokį puikų, nuostabų mus išgydžiusį žmogų. Bet jei suprasime, kad jų meilė greitai mirs ir kad visas grožis ir gerumas išsisklaidys, jeigu jie pasiliks įstrigę mūsų gyvenime, tai istorija jau nebeatrodys tokia nuostabi.

Kad paleistume, reikalingas tikėjimas. Turime tikėti, kad šią istoriją reikia palikti tokią, kokia ji yra, kokia ji ir turi būti. Jeigu bandysime ją perrašyti – viską sugadinsime. Jeigu kažką pakeisime, geros baigties nebesulauksime. Tie žmonės atėjo, išgydė mus, kažko išmokė ir išėjo. Dabar jų vieta kito žmogaus gyvenime. Galbūt šie žmonės kaip tik ir moko jus paleisti ir suvokti, kad viena gyvenimo dalis pasibaigė, ir tikėti, kad kitas žmogus, kurį sutiksite, bus skirtas būtent jums, net jeigu dabar to nesuprantate.

Todėl žinau, kad kai sutiksime žmogų, kuriam lemta likti su mumis visam laikui, mes iškart tai suprasime, atpažinsime jį minioje, nes būsime jau išmokę suprasti skirtumą tarp žmogaus, kuris paliečia mūsų ranką, ir žmogaus, kuris paliečia širdį.

Seimairnamai.eu

Redagavo Lina Šimelionytė ir Lina Staponaitė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės Seimairnamai.eu

Pasidalinkite su kitais!