Kiekviena diena – pirma gyvenime

diena

Kiekviena diena – pirma gyvenime. Gyvenk šią dieną taip, tarsi šiandien gimei iš naujo. Tu turi savo užduotį. Ir ši diena turi savo užduotį. Jeigu tu atversi akis šiai akimirkai – čia ir dabar – pamatysi, kad joje visko pakanka. Ši diena yra ši diena. Tobula ir išbaigta pati savaime.

Kiekviena akimirka – pirma tavo gyvenime. Kiekviena akimirka – ir paskutinė tavo gyvenime. Tiesa keičiasi kiekvienu momentu ir kartu – ji – amžinas gyvenimas.

Mokytis – reiškia ieškoti kelio, tai reiškia – ieškoti savęs. Ar gali egzistuoti kelias, nepriklausomai nuo tavęs? Judėti tuo keliu reiškia ne ką kitą, kaip išsiaiškinti klausimą, į kurį verta ieškoti atsakymo.

Mes visada nepatenkinti: mes nepatenkinti net pačiais savimi ir todėl nuolat bandome tapti kitokiais. Tai ir yra tas punktas, kuriame prasideda iliuzija. Tu ne kitoks, nei tas, kuris šią akimirką nepatenkintas savimi gyvena savo gyvenimą. Niekas negalėtų būti tavo vietoje. Ir viskas, ką tu šią akimirką galvoji, ko nori ir ką darai – esi tu. Nepakeičiamas. Toks, koks esi. O tai reiškia, kad čia ir dabar nėra jokio kito „tikrojo AŠ“, išskyrus tą „nepatenkintąjį AŠ“.

Tu stebiesi, kodėl prieš tave stovinčio žmogaus tokia pikta mina? Gal todėl, kad tu pats ant jo pyksti, o jis tiesiog žiūri į tave tokiomis pačiomis akimis, kaip tavo? Ką tu jauti kitų žmonių atžvilgiu, atsispindi jų požiūryje į tave.

Paukštis gieda, gėlės žiedas „juokiasi“ – patys savaime, visiškai natūraliai. Ir jiems neateina mintys: „Dabar savo daina aš padarysiu įspūdį aniems paukščiams“. Arba: „Tu ką, aklas? Nejaugi nematai, kaip gražiai aš čia žydžiu?“. Paukštis tiesiog gieda, gėlė tiesiog žydi ir tokiu būdu jie realizuoja save per save pačius.

Gyvenime nėra nei laimės, nei nelaimės. Viskas priklauso nuo tavo asmeninio požiūrio: yra žmonių, kurie net apsupti pačios didžiausios laimės, tebesirango savo kančioje.

Gyvenimas – tai sapnas, kurį tu sukuri savo įsitikinimais. Jeigu tu sakai, kad tau patinka gyvenimas, gyvenimas tau ir patinka. Jeigu tu sakai, kad jis tau atsibodo, netrukus jis tau ir atsibosta.

Kas su tavimi benutiktų: jeigu tai tu išmatuosi begalybės liniuote, pamatysi, kad tame nėra nieko ypatingo. Taip pat, jeigu kažkas kažką tau padovanos: iš džiaugsmo tu gali šokinėti iki lubų, bet iš tikrųjų tame irgi nėra nieko ypatingo.

Daugelis dalykų šiame gyvenime yra tik tavo proto sukurti produktai: įsitikinimai, kuriuos tu apvilkai drabužiais. Mums reikia sugrįžti į save, pabusti ir pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra. Visiškai nuogą, be mūsų fantazijų. Viskas, ko mes išmokom, ką mes kažkur pasigavom – visa tai mums reikia pamiršti. Mes tik leidžiame toms sukauptoms žinioms, kurias išmokome mokykloje ar pamatėme televizoriaus ekrane, vedžioti mus už nosies. Tau reikia išmokti atskirti realybę nuo fantazijų. Kai tu skaitai, skaityk pats save, kurk save. Tu tik tada tapsi tikru, kai išmesi visas išgirstas teorijas.

Svarbu, kad tu suprastum supančius tave žmones. Ir jeigu tu nori kam nors ką nors paaiškinti, tau reikalinga labai gera intuicija: tik tada, kai tu suprasi kito žmogaus požiūrį, tau pavyks jam paaiškinti taip, kad jis tave suprastų.

Jeigu tu ką nors bari, tavo širdyje neturi būti pykčio. Tavyje visada turi būti pakankamai laisvos erdvės, kad ateinančią akimirką tu vėl galėtum nusijuokti. Kiekvieną kartą, kai aš ant ko nors šaukiu, savo širdyje aš juokiuosi.

Jeigu šviečia saulė, leisk jai šviesti. Jeigu sninga, leisk snigti. Tau reikia stebėti visą erdvę, o ne tik savo asmeninę iškarpą iš jos. Bet žmonės linkę ką nors kurti vietoje to, kad priimtų gamtą tokią, kokia ji yra.

Tavo kūnas, toks, koks jis yra, skleidžia tiesos šviesą. Vienintelis dalykas, kuris užstoja tą šviesą, yra tavo protas, įnirtingai kuriantis intrigas. Jeigu tu tiesiog pamirši visus savo slaptus ketinimus ir planus, ir apsidairysi aplink atviromis akimis ir ausimis, nesistengdamas nieko sučiupti, tu pamatysi, kad viskas yra gerai taip, kaip yra.

Būk savimi. Kiekvienoje vietoje, bet kuriuo laiku, tvirtai stovėk ant žemės. Nešvaistyk beprasmiškai nei vienos savo gyvenimo akimirkos.

Kiekvieną dieną iš naujo kurk savo gyvenimą. Tegu ši diena išsitęsia iki begalybės. Šios dienos nepaversk vakarykščių minčių kopija. Tegu šiandien tavo mintys būna visiškai laisvos.

Būti laisvu nuo savo minčių reiškia įsileisti į save begalybę…

Kodo Sawaki

108studija.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!