Kelionė, iš kurios negaliu sugrįžti – Indija

Šventos upės Gangos krantas. Majapūras.

Grįžome iš mūsų pirmosios kelionės į Indiją, tačiau jaučiu, kad aš vis dar ten.

Atrodo, kūnas grįžo į Lietuvą, o aš likau

Kasnakt sapnuose regiu Šventą Žemę, miniu tai, ką ten būdama jutau, girdžiu triukšmu maskuojamą jos žmonių vidinę ramybę. Žvelgiu į blizgiu šventų Gangos ir Jamunos upių pakrančių smėliu padengtas savo pėdas, į jas, minančias minkštą švento Govardhano kalno papėdės smėlį… Kartais naktimis Indiją painioju su Lietuva, kartais jos dalys persikelia čia ir tuomet dar labiau susimąstau – ar aš kada iš tiesų sugrįšiu čia, ar sugrįšiu ten, kur ir kaip buvau anksčiau?

1

Ant šventos Jamunos upės kranto. Vrindavanas

Ant šventos Jamunos upės kranto. Vrindavanas

Kiekvieno akimis ir širdimi Indija vis kitokia

Grįžus manęs ne kartą klausė: ,,Kas pasikeitė po kelionės?”, ,,Ar vertėjo ten važiuoti?”, ,,Ką tau davė ši patirtis?”. Tiesą sakant, tai, ką patyriau ir jutau keliaudama Indijoje be galo sunku sutalpinti į žodžius, sakinius, struktūruotas mintis. Dar sunkiau tai papasakoti tam, kuris ten niekada nebuvo, kuris neišgyveno to būtent taip, kaip išgyvenau aš ar kitas žmogus. Visa labai subtilu ir, nemeluoju, magiška. Galiausiai, pasakoti apie Indiją, apskritai, yra sudėtinga, nes kiekvienas ją mato savaip, kiekvienas, nors ir fiziškai būdamas toje pačioje vietoje, gali jaustis visiškai skirtingai ir regėti tai, ko kitas Indijoje niekada neišvys, jausti tai, kas kitam svetima. Todėl kalbu tik apie tai, apie tokią Indiją, kokią ją mačiau aš.

Šventos upės Gangos krantas. Majapūras.

Šventos upės Gangos krantas. Majapūras

Puris

Puris

Neapsakomai mielas Gangos pakrantės gyventojas

Neapsakomai mielas Gangos pakrantės gyventojas

Ramybe pripildęs pasiplaukiojimas laivu

Ramybe pripildęs pasiplaukiojimas laivu

Tiksliai žinau tik tai, kad mano širdis grįžo jau kitokia. Žinau, kad kartu atsivežiau kažką, ko nebuvo, ko niekada neturėjau ir nepažinojau. Šviesą, viltį, palaikymą.

Kelionė į šventas vietas nepanaši į turistinę ekskursiją ar atostogas. Tai – tūkstantį kartų daugiau. Kelionė Namo. Piligrimystė – žingsnis gilyn į save, tai Kelias, kuriame bandai pamatyti tai, kas slypi tavo viduje, bandai užčiuopti, prisiminti, pajusti… Galiausiai, pradedi nuoširdžiai klausti: ,,Ką man su visu tuo daryti? Iš kur man gauti jėgų pakeisti save?”

Saulėtekis ant Indijos vandenyno kranto. Puris

Saulėtekis ant Indijos vandenyno kranto. Puris

Viena švenčiausių vietų – Radha Kunda. Mathura

Viena švenčiausių vietų – Radha Kunda. Mathura

Šventas Govardhano kalnas ir pasakiškos jo aylinkės. Aplink šį kalną keliavome 24 km basomis.

Šventas Govardhano kalnas ir pasakiškos jo aylinkės. Aplink šį kalną keliavome 24 km basomis.

Šventos Žemės nuotaika

Tik nusileidusi Indijoje pajutau, kad kažkas viduje keičiasi. Jaučiausi taip, kaip namie jaučiuosi labai retai. Ta neįprasta savijauta visas tris mūsų kelionės savaites padėjo žvelgti į dalykus, o taip pat ir į save, savo jausmus, emocijas, reakcijas, prisiminimus, situacijas, kuriose atsidūriau, aplinkinius žmones, jų santykius, savo santykius su jais kitaip, naujai. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, koks tai turtas. Kaip svarbu yra tapti sąmoninga visose gyvenimo situacijose, pasirinkimuose, elgesyje, santykiuose, pasaulėžiūroje. Indijoje lengviau praktiškai tai pajusti, giliai suvokti ir, kas įdomiausia, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, netrukus išbandyti išgirstą teoriją praktikoje.

Purio gatvės

Purio gatvės

Ten greitai pildosi norai. Greičiausiai ir prasmingiausiai pildosi norai, susiję su dvasiniu tobulėjimu. Sakoma, Šventoje Žemėje karmos dėsnis veikia greičiau. Ir mes ne kartą tuo įsitikinome. Mintys, veiksmai ir žodžiai daug greičiau sulaukia atsako. Labai greitai, remiantis išorės ir vidaus vyksmais, gali suprasti ar elgiesi teisingai.

Kusum Sarovara. Govardhanas

Kusum Sarovara. Govardhanas

Majapūras

Majapūras

ISKCON Krišna Balaram mandir šventykla Vrindavane

ISKCON Krišna Balaram mandir šventykla Vrindavane

Paprastas gyvenimas – išaukštintas mąstymas

Giliai širdyje liko Indijos žmonės. Daugumos jų gyvenimas mums nesuvokiamai paprastas. Kai kurie neturi daugelio patogumų, kurie mums atrodo savaime suprantami: vandens, kanalizacijos, elektros, elementariausių daiktų, maisto… Tačiau tik mums atrodo, kad jiems kažko trūksta. Tik mes, žvelgdami materialiu žvilgsniu, galime pagalvoti, kad šie žmonės vargšai, kad jie nelaimingi. Iš tiesų, atrodo, kad jie daug laimingesni už mus.

Puris

Puris

Žmonės, kuriuos sutikau Indijoje, moka nuoširdžiai džiaugtis ir vertinti tai, ką ir kiek turi. Jie supranta, kad materija jų neišgelbės, kad pinigai nėra atsakymas į visus klausimus. Daugybė mano matytų indų geba nuoširdžiai priimti likimą tokį, koks jis yra ir toliau stengtis, stengtis būti gerais žmonėmis, melstis ir dėkoti Dievui už tai, kad gyvena, žvelgdami į pasipuošusias Dievybes altoriuje, verkti iš laimės… Esant šalia tokių žmonių liejasi ašaros, neįmanoma nesidžiaugti, neįmanoma nejausti gėdos dėl savo požiūrio į gyvenimą ar nedėkoti už tai, kad esi čia ir dabar, šalia jų, kad gali mokytis ir su nuostaba stebėti nepaprastas šių asmenybių savybes… Indijoje pamačiau ką didis dvasios mokytojas A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada norėjo pasakyti pabrėždamas paprasto gyvenimo – išaukštinto mąstymo idėjos reikšmę.

Purio gatvės

Purio gatvės

Indijos vandenyno paplūdimys. Puris

Indijos vandenyno paplūdimys. Puris

Darna po chaoso skraiste

Indijoje jaučiama ypatinga atmosfera. Stebina tai, kaip darniai ten sugyvena visos gyvos būtybės. Miesteliuose, kuriuose apsistojome ilgesniam laikui, tais pačiais maršrutais nenuilstamai keliavo karvės, laukiniai šunys, ožkos, laukiniai paršai, panašūs į šernus ir, žinoma, žmonės, daugybė žmonių: pėsčiomis, automobiliais, buliais kinkomuose vežimuose, dviračiais, motoroleriais ir įvairaus tipo tuk tuk’ais ir rikšomis (vežimėliais, tempiamais minant dviratį, elektriniais arba motoriniais, kuriuose vežami žmonės).

Puris

Puris

Mama. Jamunos krantas. Vrindavanas

Mama. Jamunos krantas. Vrindavanas

Beždžionių pusryčiai. Keshi Ghat. Vrindavanas

Beždžionių pusryčiai. Keshi Ghat. Vrindavanas

Ta išorės sumaištis, atrodytų, chaosas, triukšmas, nenutylantys garso signalai kartu atrodė tokie harmoningi ir neatsiejami vienas nuo kito. Visa tai stebino ir džiugino, norėjosi stebėti ir analizuoti tą dermę, tą nenutrūkstantį virsmą ir gyvenimą – nuo ankstyvo ryto, dar prieš patekant Saulei, iki pat vėlumos. Nuostabu buvo regėti tai, kaip visoje šioje, mūsų akimis, sumaištyje, iš tiesų vyrauja harmonija ir kiekvienas yra savo vietoje, savu laiku. Nesudrumsčiama Indijos gyvūnų ir žmonių ramybė tai tik dar ir dar kartą patvirtino.

Meili, prie kojų besiglaudžianti karvytė. Puris

Meili, prie kojų besiglaudžianti karvytė. Puris

Gėlių girlianda papuošta gražuolė Radha Damodara šventykloje, Vrindavane

Gėlių girlianda papuošta gražuolė Radha Damodara šventykloje, Vrindavane

Man nesinori pasakoti apie orą, pastatus ar tai, kaip pavėlavome į lėktuvą, kaip du kartus gedo mūsų autobusai, kaip nakvojome ant šaltų oro uosto grindų ar asketiškame piligrimų ašrame. Ši kelionė nebuvo materiali, todėl materialios detalės tebūnie ir lieka tik ne tokiomis svarbiomis detalėmis. Svarbiausia vyko viduje, apie tai ir prasminga kalbėti, nors tai sunkiausiai perduodama. Per tris savaites Indijoje visko įvyko tiek daug, kad apie tai galima kalbėti ir kalbėti, rašyti, mąstyti ir vėl permąstyti… Tačiau visa tai vyksta po truputį, įsisavinant, vis sugrįžtant, prisimenant, išsaugojant giliai ir ilgam.

Radha Šjamasundar Dievybės Krišna Balaram šventykloje Vrindavane

Radha Šjamasundar Dievybės Krišna Balaram šventykloje, Vrindavane

Majapūras

Majapūras

           Suprantu tai, kad keliauti Indijoje, pažinti ją, atrasti šventas vietas ir nepaprastą jų nuotaiką, jų slėpinius galime ne akimis, ne rankomis ar kojomis, o tik širdimi, siela. Tik ji geba pažinti tai, kas iš tiesų šventa, tik ji atpažįsta ir atsišaukia į Šventos Žemės kvietimą.

Radha Damodara šventyklos Dievybės. Vrindavanas

Radha Damodara šventyklos Dievybės. Vrindavanas

Saulėlydis. Ganga. Majapūras

Saulėlydis. Ganga. Majapūras

Atrodo, vis dar sėdžiu ant Jamunos kranto švenčiausiame miestelyje Vrindavane. Tyliai, gaiviai švinta. Už mūsų nugarų praeina aplink miestą kasryt 12 km keliaujantys, visą kelią besimeldžiantys tikintieji. Šalia pusryčiauja daugybė beždžionių, o virš upės ratus suka sidabru Saulės šviesoje spindintys paukščių būriai. Čia šventi vardai nenutrūkstamai, tarsi savaime skamba galvoje, lūpose ir širdyje. Žvelgiu į Jamuną ir jaučiu, kad šios vietos tikrai ypatingos. Jaučiu, kad čia dar liko Jo lotosinių pėdų žymės, šelmiško juoko atgarsis, o paties giliausio, paties šviesiausio žvilgsnio paliestos vietovės jau niekada nenustos spindėti.

Jamunos pakrantė. Keši Ghat. Vrindavanas

Jamunos pakrantė. Keši Ghat. Vrindavanas

Ačiū, kad įsileidai.

Darnos šeima Vrindavane plaukia Jamunos upe. Laimingi.

Darnos šeima Vrindavane plaukia Jamunos upe. Laimingi.

Brangi Indija, ilgiuosi Tavęs kiekvieną akimirką.

Su meile,

Agnieta

Svetainė: e-darna.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!