Kas valdo mūsų mintis

wooden-mannequin-791720_960_720

Mes niekuomet nepulsime žemyn, jei mūsų mintys bus išaukštintos.

Mūsų protas yra mūsų gyvenimo variklis. Problema tame, kad mes dažnai įsukame į neteisingą kelią. Kartais net visai paleidžiame vairą!

Ar įmanoma visuomet mąstyti tik apie gerus dalykus, ar reagavimas į proto įgeidžius yra žmoguje užkoduotas nustatymas?

Ar galime kažką pakeisti, kai apima pyktis ir liūdesys? Ar jūs priverstas sustingti, kai apima baimė? Ar turite graužtis, jei laukia nemaloni užduotis? Deja, didžioji dalis žmonių atsakytų „taip“.

Žmonės atsako teigiamai į šiuos klausimus todėl, kad jie tiesiog priima tai, ką siunčia gyvenimas. Jie jaučiasi laimingi, kai viskas klostosi palankiai, nelaimingi, kai nesiseka, sudirgę darbe, atsigavę savaitgaliais, džiaugiasi kaupdami ir nerimauja kažką praradę.

Jie nekontroliuoja savo gyvenimo.

Daugeliui tai atrodo normalu. Taip nėra. Pažiūrėkime, kas gi iš tikrųjų yra normalu.

Normalu yra būti tuo, kas sanskrito kalboje vadinama žodžiu dhira. Šis žodis randamas Bhagavat-gitos posme dhiras tatra na muyanti.

Tas, kuris yra dhira, „nesutrinka, net kai yra trikdomas“.

Dhira apibūdinamas, kaip ramus arba stabilus. Bhagavad-gita detaliai aprašo ramaus žmogaus požymius.

  • Jis per daug nesidžiaugia, kai nutinka kažkas gero, bei per daug nenuliūsta, jei atsitinka kažkas blogo.
  • Jis neprisirišęs.
  • Nepyksta.
  • Yra laisvas nuo baimės.
  • Nėra paveikiamas praradimo.
  • Suvaldęs save.

Kodėl aš sakau, kad normalu, jog sunku rasti žmogų su šiomis savybėmis? Nes kai sugrįšime į savo tikrąjį dvasinį būvį, tai bus normalu. O kol mus nešioja mūsų proto užgaidos ir jausmai, tai nėra normali būsena.

Viena didžiausių išminčių paslapčių yra „aš sprendžiu“. „Aš sprendžiu“ reiškia, kad jūs pats galite nuspręsti, kaip mąstyti, jaustis, kur norite eiti ir kaip geriausia reaguoti į iššūkius kelyje.

Kai Šrilos Prabhupados paklausė, „kas yra didžiausia kliūtis dvasiniam tobulėjimui?“, jis atsakė, „Jūs. Jūs pats esate didžiausia kliūtis“. Šis atsakymas tinka bet kokioms pastangoms apibūdinti, ir materialioms, ir dvasinėms. Dievas taip teigia Bhagavad-gitoje:

„Protas turi padėti žmogui išsigelbėti, o ne pražudyti save. Protas — sąlygotos sielos draugas ir priešas.“ (Bhagavad-gita 6.5)

Prabhupados komentaras šiam posmui: „Tas, kuris nevaldo savo proto, visą laiką gyvena su didžiausiu priešu.“ Jūs pats kuriate savo rojų. Ir tuomet maudotės palaimoje. Bet jūs taip pat pats kuriate sau pragarą ir degate jame.

Labai įgalina žinia, kad nesate šis protas, bet turite protą. Jūs esate siela, o tai reiškia, kad esate aukščiau proto. Iš to, kad esate aukščiau proto, galima daryti išvadą, jog galite jį valdyti. Dėka šios išminties galite pakeisti savo gyvenimą amžiams, tiesiogine to žodžio prasme.

„Žmogus, žinodamas, kad yra transcendentalus materialiems jausmams, protui ir intelektui, turėtų kontroliuoti savo žemesnįjį „aš“ aukštesniojo „aš“ pagalba ir pasinaudojęs dvasine jėga nugalėti šį nepasotinamą priešą, vadinamą geismu.“ (Bhagavad-gita 3.43)

Daugeliui žmonių galvojimo procesas tiesiog vyksta. Tai spontaniška reakcija į tai, kas juos supa. Koks gi jūsų minčių šaltinis? Ar tai skelbimų stendai ir televizijos reklamos? Ar tai jūsų tėvai ar mokytojai? Ar tai jūsų bendraamžiai ar Bolivudo žvaigždės? Ar tai korektiška politiko dienos mintis?

Jei mūsų mintis kuria kažkas kitas, o ne mes patys, tai dažnai veda prie blogų sprendimų ir gyvenime sukelia daug sunkumų. Taigi, turime užduoti sau tokį klausimą: „Kam priklauso mūsų mintys?“ Žinoma, atsakymas akivaizdus: „Mums“. Tačiau kartais pasirodo, kad mūsų mintimis stipriai veikia kokia nors išorinė jėga. Ir staiga mus pradeda nešioti nepageidaujamos mintys. Kas gi vyksta? Mes esame sąlygotos sielos. Esame auklėjimo, aplinkos bei bendravimo šiame ir praėjusiuose gyvenimuose padarinys. Esame kaip molio gabalai, nulipdyti išorinių veiksnių. Taigi, mūsų protas yra įpratęs veikti autopilotu. Mes kuriam įprotį ir tuomet įprotis kuria mus. Tai paaiškina, kodėl turime tiek daug minčių, neatitinkančių mūsų tikrųjų interesų ir aukštesnio tikslo.

Tačiau visa tai nebūtinai turi tęstis. Galime sukurti mintį, nepriklausomą nuo to, kas vyksta su mumis dabar ar vyko praeityje. Dabar sukurkite gražią mintį. Kaip jaučiatės? Gerai, tiesa?

Dabar sukurkite šlykščią mintį. Kaip jaučiatės? Tikriausiai ne taip gerai.

Jūs ką tik privertėte save jaustis gerai ar blogai priklausomai nuo to, apie ką nusprendėte mąstyti. Jūs turite galią rinktis mintis ir tokiu būdu formuoti savo gyvenimą.

Kai bandote ištrūkti iš įprasto mąstymo modelio, labiau tikėtina, kad susilauksite pasipriešinimo. Kai paleidžiate naują mintį į praeities srovę, srovė bandys išmušti naują mintį. Praeities srovė protestuos: „Tu negali taip mąstyti. Niekada anksčiau taip nemąstei. Tau tai netinka.“ Kaip mes su tuo susitvarkome? Prahbupada mums nurodė tiesiog ignoruoti tokias mintis.

Kitaip tariant, nesuteikite joms energijos. Marinkite jas ir palaipsniui jos praras savo įtaką. Kuo mažiau tokias mintis maitinsime, tuo mažiau jos mus veiks. Susitelkite į savo tikslus, o ne į dalykus, kurių nenorite.

Štai dar vienas dalykas, kurio reikėtų vengti stengiantis suvaldyti protą: jūsų protas mėgins jus nugalėti apsimesdamas jumis! Atminkite, mes nesame protas. Mes turime protą, bet esame aukščiau jo. Tačiau protas yra labai geras sukčius. Jis verčia mus galvoti, jog patys esame protas. Tuomet galvojame, kad kontroliuojame situaciją, nors, iš tikrųjų, viską valdo jis. Kaip ir žmogus sakantis: „Rūkau, nes man tai patinka“, kai jo paklausiu: „Ar galite mesti rūkyti?“, jei jis negali nustoti rūkyti iš karto, vadinasi, jis rūko ne dėl to, kad jam tai patinka, o todėl, kad jis priklausomas. Kitaip tariant, jis priverstas rūkyti.

Žinoma, protas jį taip apgavo, jog žmogus galvoja, kad darydamas kažką, kas jam kenkia, tai, kas greičiausiai sukels jam vėžį, jis mėgaujasi.

Kai jūsų protas ima viršų, jūs liekate kvailio vietoje.

Kaip išsikapanoti iš šios sumaišties? Turime susikurti tikslią vizija, kur norime eiti bei kuo norime tapti. Arba mąstymas suformuos mūsų realybę, kurią renkamės kurti, arba realybė (išorinės jėgos) suformuos mus. Prisėskime ir peržvelkime savo mintis. Raskime perspektyvą. Pamėginkime būti stebėtoju, tuo, kuris nėra apibrėžtas minčių. Tai kažkas panašaus, lyg stebėtumėte kito žmogaus mintis. Jūs esate sąmoningas minčių atžvilgiu, tačiau nesate jų paveiktas. Jūs aiškiai suprantate, kad nesate šios mintys.

Mes esame prieš tai, jog mūsų netikras ego gintų netikrą tapatybę priversdamas mus tapatinti save su protu. Tai neleidžia mums suprasti, kad galime galvoti nepriklausomai nuo to, ką diktuoja mūsų protas. Protas gina bei puoselėja netikrą egoizmą ir šis savo ruožtu skatina mus tapatintis su kūnu ir protu. (Aš esu mano protas, grožis, išmintis, sugebėjimai, turtai, šeima, giminės dalis ir t. t.).

Mums skirta kontroliuoti savo gyvenimo kryptį. Jei būtume vien stimulo-atsako varomos būtybės, visatoje nebūtų laisvos valios ir niekas nebūtų atsakingas už savo veiksmus. Jei taip būtų, man nebūtų jokios prasmės dabar rašyti šį straipsnį, o jums nebūtų jokios prasmės jį skaityti (vis tiek negalėtumėte nieko pakeisti).

Mes turime galimybę sukurti ketinimą, kuriam nedaro įtakos jokie praeities veiksniai ar patirtys. Mes galime mąstyti nepaklusdami praeities patirtims ir sąlygotumams. Taip veikia didieji mąstytojai ir išminčiai. Jie neapsiriboja tuo, ką yra padarę patys ir kas apskritai buvo padaryta, jie koncentruojasi į tai, kas gali būti padaryta.

Pirmieji Šrilos Prabhupados mokiniai buvo hipiai. Jie buvo neatsakingi, nešvarūs ir išlepę. Visi vartojo psichodelines narkotines medžiagas ir neribotai užsiiminėjo palaidais lytiniais santykiais. Jie turėjo mažai įtakos savo pačių protams ir gyvenimams. Visgi, išmokę iš Bhagavad-gitos, kad nėra tik fiziniai sutvėrimai, kad yra šis tas daugiau nei protas ir kūnas, jie gavo galimybę visiškai pakeisti savo gyvenimus, nukreipdami savo veiksmus ir mintis į aukštesnį dvasinį tikslą. Tie patys hipiai tapo didžiai susitvardžiusiais išminčiais. Jei jiems tai pavyko, jūs taip pat galite tai padaryti.

Mes darome kur kas didesnę įtaką savo mintims ir gyvenimams nei patys galime įsivaizduoti. To suvokimas atveria daug naujų galimybių. Ne tik materialių, bet ir dvasinių. Kaip jau minėjome, Bhagavad-gitoje Aukščiausiasis Dievo Asmuo sako, kad protas gali būti geriausiu draugu arba baisiausiu priešu.

Per daug žmonių save kankina. Mums trūksta pasitikėjimo ir mes apribojame save, jaučiamės nesaugiai. Visa tai todėl, kad atsiduodame savo proto kvailumui. Turime išmokti gyventi nepriklausomai nuo proto keliamų reikalavimų ir dramų. Dėti pastangas, prieš tai nesuvaldžius proto, bus sunku, jei apskritai tai įmanoma. Iš tikrųjų, visos jogos sistemos tikslas yra tobulai suvaldyti protą, kad praktikuojantysis galėtų ne tik galvoti apie kitų gerovę, bet ir sugrąžinti savo sielą atgal pas Dievą.

Išminčius neprisileidžia minčių, kurios nedera su jo aukščiausiąja savimone. Ir kodėl gi jūs turėtumėte mąstyti tokiu būdu, kuris neveda jūsų ten, kur norite eiti?

„Sodinkime“ savo prote tik teisingas mintis ir mūsų gyvenimas bus lyg skani puota.

Leiskite palikti jus su tokia mintimi:

„Jus laiko ne tai, kas jūs esate, o tai, kuo manote esąs.“

Kitaip tariant: „… Tai, kuo manote nesąs.“

Ar tai per daug painu? Nesu tikras, ar tai pats geriausias būdas užbaigti straipsnį. Galbūt reikia trumpam atsitraukti, kad suprastumėte.

Principas paprastas

Kaip dvasinės būtybės, esame aukščiau proto. Taigi, protas priklauso mums ir galime panaudoti jį taip, kaip patys nusprendžiame. Vis dėlto, protas mėgins pagrobti mūsų tapatybę ir užimti mus mintimis ir veiksmais, kurie nepalankūs mūsų aukščiausiajam tikslui.

Praktika

Kurkime mintis, atitinkančias mūsų tikslus ir palankias aukščiausiajam „aš“.

Mantra yra: „Aš sprendžiu“.

Neduokime paskatos mintims, su kuriomis nesutinkame. Protą lengviausia kontroliuoti užimant jį kuo nors teigiamu. Prabhupada rekomenduoja protą užimti galvojant apie kitų gerovę.

Pamoka

Ką jūs maitinate, tas maitina jus.

Jeigu jūs pats nenaudosite savo proto tinkamai, protas naudosis jumis. Jis taps arba jūsų draugu, arba priešu. Jūs galite nugalėti savo sąlygotą prigimtį. Galite išmokti reaguoti į situacijas iš aukštesnės (sielos) pozicijos.

Privalumai

Gyvenimas, kurį jūs pats režisuojate, vietoje gyvenimo priklausomybėje nuo išorinių jėgų. Gyvenimas su aukštesniu tikslu. Gyvenimas giliame dvasiniame ryšyje.

Citatos

„Neužimtas protas – velnio dirbtuvės.“

„Tam, kuris nugalėjo protą, šis yra geriausias draugas, tačiau tam, kuriam nepavyko to padaryti, protas yra didžiausias priešas.“ (Bhagavad-gita 6.6)

„Protas yra pagrindinė geismo, pykčio, puikybės, godumo, kančios, iliuzijos ir baimės priežastis.“ (Šrimad Bhagavatam 5.6.5)

„Jūs patys kuriate sau rojų. Ir tuomet maudotės palaimoje. Jūs taip pat kuriate sau pragarą ir degate jame.“

„Mes turėtume būti atsargūs ir nepasitikėti protu.“ (A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada)

Iš anglų kalbos vertė Milvydė Paškevičiūtė

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!