Karvių globa – kas tai?

3

Išgirdę terminą „Karvių globa“, žmonės dažniausiai reaguoja dvejopai. Kai kurie mano, kad globa – tai apsauga, reikalinga tik nykstančioms rūšims, ir dėl to, kad karvių yra bilijonai, mano, kad geriau jau koncentruotis į banginių ar Afrikos dramblių apsaugą. Kiti svarsto, kad tai – pagoniškas gyvūnų garbinimas, „šventos karvės“ kultas.

1

Tikroji filosofinė karvių globos prasmė yra labai paprasta: visos gyvosios būtybės yra nusipelniusios apsaugos nuo paskerdimo ir kitų žmonių daromų žiaurių dalykų. Ne tik karvės, o ir visi gyvūnai turi sielas – lygiai kaip ir mes. Visi jie yra Dievo vaikai, visi Jam brangūs. Jei laikomės tokio požiūrio, aiškėja išvada, kad gyvūnų skerdimas yra žmogžudystės atmaina.

2

Vedų filosofijoje karvė laikoma viena iš septynių žmogaus motinų. Žmogaus motinomis laikomos:

  • Jį pagimdžiusi mama;
  • žindyvė;
  • brahmano žmona;
  • karaliaus žmona;
  • dvasinio mokytojo žmona;
  • Žemė;
  • karvė.

Galite nusistebėti, kodėl karvė prilyginama motinai. Taip yra todėl, kad mus pagimdžiusi mama maitino pienu tik iki tam tikro amžiaus, o toliau savo pienu mus maitina karvė.

3

Visos motinos turi būti apgaubtos rūpesčiu ir pagarba. Kaip nežudome ir nevalgome savo motinų, taip ir karvės neturi būti žudomos ir suvalgomos. Lygiai taip pat ir jaučiai yra mūsų tėvai, nes jų padedami žmonės gali arti žemę ir auginti grūdus maistui. Niekas nežudo savo tėčio ir mamos, net kai jie pasensta ir nebeteikia jokios ekonominės naudos.

Galbūt keista, tačiau karvių globa prasideda nuo jaučių globos – jų įdarbinimo. Didžiausia klaida daroma, kai tik karvės vertinamos kaip naudingos, nes duoda pieno. Tačiau karvė negali duoti pieno, pirma neatsivedusi veršelio. Dalis veršelių yra jautukai, kurie niekados neduos pieno. Jaučio išlaikymo kaštai ūkininkui gali atsipirkti tik įdarbinus jaučius, išnaudojus jų milžinišką jėgą laukams dirbti ar sunkiems kroviniams vežti. Kitu atveju ūkininkai, kaip šiuo metu ir yra, jaučių išlaikymo kaštus kompensuoja ir gauna pajamas juos parduodami skerdykloms, kuriose jie savo likusias gyvenimo akimirkas praleidžia sugrūsti į ankštas kameras, vos atitinkančias jų ūgį.

Karvės taip pat parduodamos skerdykloms iškart, kai tik nustoja duoti pakankamą pieno kiekį. Dažnai į skerdyklas jos atiduodamos net besilaukiančios. Tačiau ne tik pienas ar jo produktai, bet ir mėšlas bei šlapimas yra labai vertingi karvių teikiami produktai. Kodėl užuot atidavę į skerdyklas pieno nebeduodančias karves, ūkininkai nepanaudoja mėšlo ir šlapimo kaip trąšų, komposto, kenkėjų repelento, medikamentų, valymo priemonių, biologinio kuro ir t. t.? Čia išvardyti tik keli būdai, kaip galima panaudoti karvių mėšlą ir šlapimą bei gauti papildomas pajamas.

4

Šiuolaikinė agrikultūros sistema net nenutuokia, kokį alternatyvios energijos potencialą turi jautukai, kaip įvairiai gali būti panaudoti galvijų šlapimas bei mėšlas. Todėl skerdyklas ir mėsos pramonę jie laiko geriausia priemone pasipelnymui iš jaučių ar pieno nebeduodančių karvių.

Dauguma žmonių, nors ir nepritaria prievartai ir žiaurumui, tačiau taip pat, nematydami kitos išeities, pasiduoda ir sutinka, kad jaučių skerdyklos yra neišvengiama būtinybė. Taip yra tik dėl to, kad jie nežino tikrųjų faktų. Jie nesupranta, kad jaučio vertė yra gerokai didesnė, kai jis įdarbintas arti ar gabenti sunkius krovinius, negu tada, kai jį pasmerkia paskersti ir parduoti kaip mėsą. Ir netgi tuomet, kai jaučiai ar karvės yra „praradę savo produktyvumą“, jie vis tiek išlieka vertingi dėl savo šlapimo ir mėšlo.

Šiuolaikinė sistema yra kupina ironijos ir nuostolių. Ekonomika verčia didinti produkcijos kiekius, tačiau tai iškart pareikalauja brangių traktorių, varomų taršą didinančiu kuru, cheminių trąšų ir didelių paskolų – visa tai smulkų ūkininką nuvaro į bankrotą.

Jautienos produkcija yra subsidijuojama daugelyje šalių, pavyzdžiui, JAV ir Indijoje. Tam, kad ši produkcija būtų pagaminta, reikia neproporcingai daug Žemės resursų. Pasaulyje, kuriame didėja populiacija ir badaujančių žmonių skaičius, vienai kalorijai, gaunamai iš mėsos (jautiena, kiauliena ar vištiena), reikia 11-17 kalorijų pašaro. 78 kuro kalorijos reikalingos pagaminti 1 jautienos baltymų kalorijai. Du trečdaliai Centrinės Amerikos miškų buvo sunaikinta vardan jautienos tiekimo.

Geresnė sistema turėtų perorganizuoti komponentus. Pirmiausia, auginti karves ne pieno pramonei su šalutiniu produktu – veršiukais, o tam, kad kiekviena šeima gautų jaučių darbo komandas. Pienas taptų papildomu šios pramonės produktu. Tada nebūtų nei veršelių, nei pieno pertekliaus. Jaučiai natūraliai ganytųsi pievose, jas natūraliai tręštų, sutaupydami ūkininkų išlaidas traktoriams, kurui ir trąšoms. Žmonės, pasinaudodami jaučių jėga, galėtų nudirbti sunkius darbus, o perėję prie vegetarinės mitybos gyventų sveikiau. Kalbant apie vyriausybę: jei norėtųsi kam nors skirti subsidijas, kodėl gi neskyrus jų smulkiam šeimų verslui, o ne milžiniškai jautienos pramonei? Jautienos pramonės lobistika labai stipri, bet kas nori visų tų širdies ligų, diabeto, žarnyno vėžio arba blogos karmos, gaunamos žudant nekaltus gyvūnus?! Argi mes visi nenorime vieno ir to paties – gyventi paprastesnį gyvenimą švaresnėje Žemėje, kurioje mažiau žiaurumo?

 

Karvių globos projektą galite paremti pervesdami paramą į vieną iš mūsų sąskaitų (mokėjimo paskirtyje nurodant „Karvių globos projektui“

Vilniaus m. Krišnos sąmonės religinei bendruomenei

Swedbank banke LT177300010118511925

SEB banke LT107044060001303307

 

Daugiau informacijos suteiks Arcana Siddhi dd., el.p. arcana.siddhi.dd@gmail.com, tel. 8 604 20 485

 

Išversta pagal straipsnį http://iscowp.org/what-is-cow-protection/

Originalus tekstas sukurtas ir iliustruotas Madhava Priya dasi, tekstas peržiūrėtas ir atnaujintas ISCOWP, vertimas Arcana Siddhi dd (Asta Ivaškevičiūtė)

Pasidalinkite su kitais!