Karaliaus Purandžanos istorija

11942285_760853624025577_3589482242350163907_o-683×1024

Rusų dramos teatre įvykęs spektaklis „Karaliaus Purandžanos istorija“ – tikrai užhipnotizuojantis ir širdį pavergiantis įvykis – pastatytas remiantis vienu Vedų šventraščio skyriumi, kuriame pasakojama apie sielos būvį materialiame pasaulyje: kaip ji pamiršta savo tikrąją prigimtį. Režisierius Egidijus Bakas, baigęs aktorinio meistriškumo magistrantūrą ir dėstęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, – ko gero, daug kartų perskaitęs visas Šrilos Prabhupados „Šrimad Bhagavatam“ knygas-šventraščius, – nusprendė jų išmintį įtraukti į teatro erdvę. Tai itin originalus pasirinkimas, nes daugybę kartų tradiciškai teatro scenoje statytos Vakarų pjesės, žinoma, gerai, tačiau fundamentalūs tekstai iš Rytų šiuolaikiniame teatre yra šis tas naujo. Šventraščiais ir galimybe pagal juos statyti spektaklį buvo susidomėjęs ir režisierius Jonas Vaitkus, tačiau tikriausiai pritrūko laiko, tad šito ėmėsi jo mokinys Egidijus.

Spektaklis itin vitališkas, gyvas, plastiškas. Aktoriai įsijautę į istorijas – įdomu stebėti žinant, kad keleto jų gyvenimai sukūrus vaidmenį spektaklyje pasikeitė. Dauguma sutiko vaidinti iš smalsumo, tačiau pamatė, kad tie tekstai – ne šiaip gera medžiaga scenai, o būtent jų pačių gyvenimo realybei. Aktoriai Egidijus Bakas, Neringa Nekrašiūtė, Jelena Orlova, Valda Bičkutė, Elžbieta Latėnaitė, Rytis Saladžius, Ineta Stasiulytė, Agnė Kiškytė, Tomas Dapšauskas, Oneida Kunsunga, Gediminas Gutauskas, Deividas Meškauskas, Tomas Žaibus ir Miglė Polikevičiūtė ruošėsi ne vien teatro salėje, bet ir vienuolynuose, šventyklose ir gamtoje. Todėl jiems šis spektaklis – ne darbas, o labiau dvasinių paieškų ir atradimų erdvė. Kelias dienas praleidę vaišnavų vienuolyne Kelmėje ir ypač susižavėję penkias valandas (nuo pusės penkių iki pusės dešimtos) trunkančia rytine meditacija, keli iš jų rytais ateina ir į Vilniuje įsikūrusią vaišnavų šventyklą. Kadangi pirmą kartą vaidino tokio pobūdžio spektaklyje, sakė, kad tai buvę kažkas nenusakomo, nepalyginamo su jokia kita patirtimi teatro scenoje.

Karalius Purandžana – siela, trokštanti viena keliauti po materialų pasaulį. Jis patenka į devynerių vartų miestą, kuris ir yra materialus kūnas: vieni vartai – akys, kiti – nosis, treti – ausys, dar kiti – burna, lytiniai organai, išeinamoji anga ir t. t. Taip prasideda jo kančios, nes jis labai apribojamas, tačiau, įkalintas savo norų, nebegali nieko padaryti. Norai jį veda ne ten, kur norėtų jis pats, kaip dvasinė siela.

Spektaklis prasideda nuo mantrų, paskui aktoriai skaito iš šventraščių. Galiausiai veiksmas išauga į dinamišką šokį, vaizduojantį, kaip Karalius mėgaujasi gyvenimu mieste, kaip iliuziškai linksmai gyvena su gražuole žmona, tenkindamas visas jos užgaidas. O galų gale ją palieka išeidamas medžioti vargšų gyvūnų – kraupi gyvūnų žudymo scena ir vargšės karalienės desperacija. Dar vėliau niūri šeimos realybė (Karalius Purandžana susilaukia šimtų sūnų ir dukrų, tačiau šie nusiaubia ir išgrobsto tėvo karalystę) visiškai sugniuždo Karalių ir parodo tikrąjį materialaus gyvenimo, kurio pats troško, vargą. Viskas tik dėl to, kad jis užmiršo savo seną draugą. O kas jis toks – nueikite į spektaklį ir sužinosite.

Spektaklis bus rodomas gegužės 29 dieną Rusų dramos teatre. Daugiau informacijos Facebook.com

Ieva Gudmonaitė

Pagrindinis paveikslėlis iš Syta Artwork

 

Pasidalinkite su kitais!