Kankina depresija ir nedžiugina geros naujienos, kas man?

pexels-photo-1659437

Egidijau, kiekvieną pavasarį man būna nuotaikų kaita, liūdesys, gal ir depresija, apatija, į gydytojus nesikreipiu, nes negalvoju, kad esu ligonė, save kontroliuoju, bet kodėl man taip viskas beprasmiška, liūdna, ypač šiuo sezonu?  Net nedžiugina geros naujienos ar malonūs įvykiai. Atrodo, kad gyvenimas eina pro šalį. Kas man? Vytautė Ž.

Žodis depresija  reiškia – bloga nuotaika, apatija ir emociniai išgyvenimai. Žvelgiant iš astrologinės pusės, tai susiję su Mėnulio planeta. Mėnulis atsako už protą, psichinę būseną, jausmus, bendravimą, svajones ir norus. Jeigu žmogaus horoskope mėnulio planeta yra silpna, tai gyvenime jį dažnai persekioja emocinės problemos. Tokiu atveju reikia ieškoti šių problemų atsiradimo priežasčių ir sprendimo būdų.

Psichologės Aušros Mockuvienės teigimu per 15 paskutinių metų oficialus sergamumas depresija Lietuvoje padidėjo 40 %. Iš vienos pusės tai atspindi pasaulines tendencijas ir tai, kad iš tiesų sergamumas liga dažnėja. Kaip matome visuomenė tobulėja išoriškai, gražėja aplinka, daugiau prekių parduotuvėse, bet žmogaus vidinės problemos lieka neišspręstos.

Dažnas žmogus susiduria su depresija, beprasmybe ir psichologinėmis problemomis, todėl pradžioje siūlyčiau sau atsakyti į tokį klausimą „ar aš gyvenu tam, kad valgyčiau, ar valgau, tam, kad gyvenčiau?“. Jeigu aš pradedu suprasti, kad gyvenimas nėra skirtas tik valgyti, miegoti, gintis ir daugintis, tuomet aš pradedu ieškoti atsakymų, kam išvis skirtas šitas gyvenimas? Kitu atveju žmogaus gyvenimas naudojamas ne pagal paskirtį.

Kartą Mokytojas paklausė savo mokinio:

– Kokia yra didžiausia žmogaus gyvenimo tragedija?

– Kai žmogus neranda atsakymų į savo klausimus, – atsakė mokinys.

– Ne, – pataisė mokytojas. – Didžiausia tragedija tame, kad žmogus neranda klausimų, į kuriuos vertėtų ieškoti atsakymų.

Jeigu žmogus neieško atsakymų, tai ir jo gyvenimas tampa nuobodus, liūdnas ir beprasmis.  Kyla klausimas, kodėl žmogus neieško gyvenimo prasmės? Vienas iš atsakymų būtų: todėl, kad aplinkoje, kurioje jis yra, apie tai nekalbama. Pavyzdžiui, tipiškas žmogus, kuris tik žiūri televizorių, skaito laikraščius, informacinius portalus ir bendrauja su panašiais į save žmonėmis, gyvena tam tikruose rėmuose. Tokio žmogaus protas kasdien „prisigeria“ baimės ir nerimo. Tada palaipsniui vystosi psichologinės problemos ir atsiranda depresija, nes žmogus nepakyla aukščiau jį supančios informacijos.

Vienas Indijos išminčius teigė, kad tai, kokie mes esame šiandien, nulėmė tai, su kuo bendravome praeityje ir ateityje tapsime tokie, su kokiais bendraujame šiandien. Todėl nekeista, kad mus supanti aplinka ir informacija formuoja mūsų požiūrį, norus, nuotaiką ir likimą. Įsivaizduokime, jeigu bent keletą minučių paklausysime negatyvaus žmogaus, kuris aplink mato tik negatyvą ir kliūtis, kad žmonės blogi, oras blogas, gyvenimo sąlygos blogos. Po tokių kalbų mes patys taip pradėsime jaustis ir mąstyti.

Jeigu paklausysime žmogaus, kuris aplink mato pozityvą ir galimybes, mūsų požiūris pradės keistis į pozityvią pusę.  Todėl labai svarbu kieno mes klausome, su kuo bendraujame ir ką skaitome.

Jeigu aplinka, kuri mus supa, bus neharmoninga, tai ir mūsų ateitis bus neharmoninga. Jeigu paklausysime išminčių, tai jie teigia, kad tikrasis žmogaus gyvenimas prasideda, kai jis užduoda sau tokius klausimus – kas aš? Kokia gyvenimo prasmė? Kodėl aš gyvenu?

Rasti atsakymus į šiuos klausimus reikia viso gyvenimo, todėl tas, kuris jų ieško, neturi kada liūdėti, sirgti depresija ir skųstis gyvenimu. Kaip rašoma senovės raštuose Vedose, „Iš tiesų išmintingi ir turintys polinkį į filosofiją žmonės turi siekti tokio tikslo, kurio negalima pasiekti šioje Visatoje, netgi jei ją visą apeitų“. Todėl nieko keisto, kad gyvenimas be tikslo sukelia liūdesį, apatiją ir depresiją, nes tiesiog gyvenimas naudojamas ne pagal paskirtį. Įsivaizduokite, jeigu su savo telefonu pradėsite kalti vinis, tai jis pradės lūžti, nes telefono paskirtis yra visai kita. Lygiai taip pat ir žmogaus gyvenimas. Žmogaus gyvenimo paskirtis rasti atsakymus į klausimus, kas aš? Kokia gyvenimo prasmė ir kodėl aš gyvenu? Jeigu žmogus to nedaro, tai atitinkamos pasekmės yra depresija ir kitos psichologinės ligos.

Kad žmogui reikia tikslo, kad be tikslo ir prasmės jis negali tobulėti patvirtino ir vienas eksperimentas Harvardo universitete, kuris prasidėjo 1953 metais ir truko dvidešimt metų. Eksperimento organizatoriai į visus absolventus kreipėsi tokiu klausimu: „Ar jie turi gyvenimo tikslą ir ar jie siekia šio tikslo ryžtingai.“ Tik trys procentai iš apklaustųjų nurodė, kad kėlė sau tikslus ir turėjo planą kaip to siekti, turėjo gyvenimo viziją ir kažkokį aiškumą, ko jie nori iš gyvenimo. Vėliau dvidešimt metų stebėdami jų pasiekimus, eksperimento organizatoriai pastebėjo, kad tik tie trys procentai absolventų pasiekė kur kas daugiau visose gyvenimo sferose, nei visi kiti likusieji.

Tad pradėkite ieškoti atsakymų į tuos klausimus, kuriuos minėjau. Ieškokite žmonių, kurie jau rado atsakymus į tuos klausimus ir jūsų gyvenimo kokybė pradės keistis. Laimė priklauso nuo mūsų tikslo ir sąmonės. Vienas Indijos išminčius ir šventasis rašė, kad žmogus yra vertinamas pagal savo tikslus. Kuo aukštesnis tikslas, tuo aukštesnė žmogaus sąmonė. Jis teigė, kad aukščiausia žmogaus sąmonė, tai tikslas pamilti Kūrėją. Todėl dabartinėje visuomenėje, kur daugiau nei 97 procentai žmonių negalinčių suformuluoti savo tikslo, taip retai galima sutikti iš tiesų laimingą ir prasmingai gyvenantį žmogų.

Būkite laimingi!

Egidijus Gubinas

Klausimai–atsakymai Čiakgos laikraščiui „Geras“

Šis straipsnis yra Egidijaus Gubino autorinė nuosavybė, norint jo dalį ar visą panaudoti ar publikuoti savo leidinyje/svetainėje reikia gauti autoriaus sutikimą.

Gubinas.lt

 

Pasidalinkite su kitais!