Kalba kaip tobulumo pagrindas. Aiškios mintys – aiški kalba (II dalis)

conversation-3513843_960_720

Anksčiau rašėme…

Žmonės, kurių kalba šiurkšti, yra žemiausiuose sluoksniuose visose hierarchijose. Tai tinka ir šalims. Atkreipkite dėmesį, kad šalys su aukštesne kalbos kultūra visada yra sėkmingesnės, tai Japonija, Vokietija ir kitos didžiojo aštuoneto šalys. Nors šiuo metu jose vykstanti kultūrinė degradacija, įskaitant ir kalbos degradaciją, atsiliepia tiek ekonominiam, tiek ir dvasiniam gyvenimui. Rytuose žmogus, kuris negeba kontroliuosi savo kalbos yra laikomas labai primityviu, nors gali būti universiteto profesorius.

Mūsų karma priklauso nuo mūsų kalbos. Svarbu prisiminti, kad jeigu mes ką nors kritikuojame, tai pasiimame dalį to žmogaus negatyvios karmos ir to žmogaus blogas charakterio savybes. Toks karmos veikimo mechanizmas. Mes taip pat perimame gerąsias savybes tų žmonių, kuriuos giriame ar šloviname. Vedose skatinama visada kalbėti apie Dievą, šventas asmenybes bei šlovinti juos, tai padės mums įgyti dieviškųjų savybių. Jeigu norite įgyti kokių nors gerų savybių, užtenka tiesiog paskaityti apie kokį nors šventąjį, kuris turi šias savybes arba su kuo nors aptarti, jo gerąsias savybes.

Seniai pastebėta, kad mes įgyjame savybes tų žmonių, apie kuriuos galvojame ir kalbame. Netgi vakarų psichologai pataria kalbėti ir galvoti apie sėkmingus ir harmoningus žmones.

Kuo žmogus yra labiau pavydus ir egoistiškesnis, tuo daugiau jam reikia pastangų apie kitus kalbėti pozityviai. Mums reikia išmokti neteisti ir nekritikuoti kitų. Turėjau klientą, kuris pagal savo gimimo horoskopą tam tikrais metais turėjo patirti rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau jam viskas ėjosi tiesiog puikiai. Aš jo paklausiau, ką gi jis būtent tais metais pradėjo praktikuoti? Jis atsakė, kad davė įžadą niekada nieko nekritikuoti. Klientas ir pats pastebėjo, kad jo gyvenimas dramatiškai pasikeitė, o dvasinė praktika pakilo į aukštesnį lygį.

Tas kuris mus kritikuoja atiduoda mums savo gerąją karmą ir pasiima mūsų blogąją. Vedose kritika būdavo laikoma sėkme tam, kurį kritikuoja. Kaip kalba veikia mūsų karmą? „Mahabharatoje“ pasakyta, kad jeigu suplanavai kažką padaryti, niekam nepasakok. Jeigu papasakosi, tikimybė, kad tai padarysi, gali sumažėti net 80 %, ypač jeigu tuo pasidalinsi su pavydžiu ir godžiu asmeniu. Kodėl žmonės, kurie kalba mažai ir apgalvotai, pasiekia daugiau? Jei tiesiog nešvaisto savo energijos.

Kita paprasta taisyklė: jeigu tu padarei kažkokį didvyrišką ar gerą darbą ir vėliau pasigyrei apie tai ar kam nors papasakojai, tą pačią akimirką netenki visų šios geros veiklos rezultatų. Pagyrūnai retai daug pasiekia. Todėl neverta girtis, idant neprarastume savo geros veiklos rezultatų.

„Tegu tavo kairė ranka nežino, ką veikia dešinioji“, – sakoma Evangelijoje pagal Matą (6:3).

Mūsų mintys veikia mūsų žodžius.

Tikra istorija:

 Mokinys ateina pas mokytoją ir klausia jo:

 – Jūs patariate gyventi atviru protu. Bet tada protas gali išskristi, ar taip?

 – Tu tiesiog stipriai užčiaupk burną, ir viskas bus gerai.

Mūsų mintys sąlygoja mūsų žodžius, todėl geriau vengti apie ką nors galvoti blogai. Kuo chaotiškesnės mintys jūsų prote, tuo stipriau jos manifestuos per jūsų liežuvį bei tuo chaotiškesnė bus jūsų kalba. Tie, kurie galvoja aiškiai – kalba aiškiai.

Aukštesnis lygis: išmokti priimti kritiką. Viena iš proto savybių yra pateisinti save bet kokiomis aplinkybėmis. Kuo mažiau išsivystęs žmogus, tuo daugiau pasiteisinimų jis atras. Dideli nusikaltėliai visada randa sau pasiteisinimų. Man teko skaityti paskaitas kalėjimuose, taip pat ir griežto rėžimo kalėjimuose, ir buvau labai nustebęs, kai atradau, kad beveik niekas nelaikė savęs kaltu dėl savo atliktų nusikaltimų. Vienas iš pažengusio evoliucijoje žmogaus gebėjimų yra priimti kritiką savo adresu.

Kelios sąmoningos kalbos taisyklės

Pirma. Prieš ką nors pasakydamas suskaičiuok iki dešimties. Pradžioje gali būti sunku suskaičiuoti ir iki trijų. Tačiau, jei atsakysi po nedidelės pauzės, tavo atsakymas bus kur kas labiau apgalvotas. Dažniausiai pirma reakcija po to, kai jums kas nors pasako kritiką, yra troškimas jį nuteisti ir šiurkščiai atsakyti jam tuo pačiu. Todėl leiskite sau 5–10 sekundžių pauzę prieš tardami žodį. Mažų mažiausiai tai išsklaidys nereikalingą emocinę iškrovą. Save realizavęs žmogus kalba labai nedaug ir apgalvotai. Skaičiau puikių žmonių biografijas, kuriose pažymėta, kad jie niekada tuojau pat neatsakydavo į bet kokius kaltinimus. Jie suprato, jog pyktis, susierzinimas paveiks jų kalbą ir pasekmės bus tragiškos bei destruktyvios.

Antra. Nereikia pulti į kraštutinumus. Viešpats apsireiškia smulkmenose, o velnias kraštutinumuose. Neduokite tylos įžadų, ypač jei esate iš prigimties ekstravertas, nes tai gali jus sužaloti. Jeigu jūsų psichofizinė prigimtis pasireiškia dideliu kalbėjimu, kalbėkite taip, kad aplinkiniams tai būtų naudinga.

Būkite atviri ir geranoriški, o svarbiausia, gyvenkite sąmoningai. Svarbu pastebėti, kad mūsų lygmuo pasireiškia mažai reikšmingose smulkmenose, tarkim, kaip mes sureaguosime į grubumą parduotuvėje, kokios emocijos mums sukils, kai mus „nepelnytai“ kritikuos ir taip toliau.

Linkime sėkmės šviesiuose gyvenimo pokyčiuose :-)

Straipsnis parengtas remiantis Rami Blekt mintimis, svetainė: Vedukeliu.lt

Pasidalinkite su kitais!