Kaip žinoti, kad gyvenu taip, kaip Dievas norėtų?

clouds-808748_960_720

„Sveiki, Egidijau, mano pusseserė labai religinga, buvo katalikė, dabar ji pakeitė religiją į baptizmą, nes, anot jos, čia ji mato, kad būtent ši bažnyčia gyvena pagal Bibliją. Ji pateikia tokius pavyzdžius, kurie Biblijoje net neminimi, kad kunigai turi laikytis celibato, kad bažnyčia neturėtų būti nupuošta prabanga, kad bažnyčioje ir namuose negali būti Jėzaus atvaizdo, nes jis nėra žmogus, o paveikslai išreiškia nepagarbą jam, taip pat, kad neturėtų būti tam tikrų tradicijų, pavyzdžiui, krikšto nuo pat kūdikystės, nes krikštijamas turi būti subrendęs žmogus ir t. t. Pagal ją, mes, krikščionys katalikai, gyvename visiškai neteisingai ir tikrai negyvename pagal Dievo valią. Ji neįtikinėja manęs pakeisti religiją, tačiau rodydama citatas iš Biblijos tikrai matau ir pradedu tikėti jos tiesa. Beje, ji sako, kad astrologai, būrėjai ir kiti aiškiaregiai yra ne Dievo, o velnio tarnai ir užsitraukia didelę nuodėmę, už kurią reikės sumokėti… Na, suprantu, įdomūs faktai ir panašiai, tačiau ji viską įrodo iš Biblijos imtais tekstais. Ten tikrai taip rašoma. Tai, kaip iš tikrųjų žinoti, kur yra ta tikroji tiesa? Pasirodo, kad visą gyvenimą gyvenau neteisingai tikėdama savo religija ir dabar jaučiuosi sumišusi. Pusseserė sako, kad neturėčiau pergyventi ir dabar radikaliai ką nors keisti, tiesiog turiu skaityti Bibliją ir Šventa Dvasia mane apšvies bei duos atsakymą. Ką Jūs apie visa taip galvojate? Kaip tikrai žinoti, kad gyvenu taip, kaip Dievas norėtų? Esu religinga, o šiuo metu jaučiu, kad visą gyvenimą gyvenau neteisingai, nes net neperskaičiau Biblijos… Lauksiu Jūsų atsakymo. Vitalija“

Dėkoju už įdomų klausimą. Džiugu, kad keliate sau tokius klausimus, kad tikite ne aklai. Asmeniškai aš, iki kol mano širdis nurimo, visada ieškojau Dievo, o ne religijos. Mane domino žmonės, kurie kalba apie Dievą. Tarp jų ieškojau dvasinių mokytojų, kuriais galima pasitikėti, kurie rodo pavyzdį ne tik savo žodžiais, bet ir savo elgesiu, darbais ir savo gyvenimo būdu.  Prisipažinsiu, kad giliai nesu išstudijavęs Biblijos, todėl negaliu patvirtinti ar paneigti Jūsų teiginių. Galiu pasakyti tik tai, kad šiame amžiuje surasti tiesą gana keblu.

Viename iš senovės Rytų šventraščių (Šrymad Bhagavatam) pranašysčių teigiama, kad šis amžius, tai vaidų ir nesantaikos amžius: „Teisingumas, švara, tolerancija, gailestingumas, gyvenimo trukmė, fizinės jėgos ir atmintis mažės diena po dienos“; „Tik turtas bus laikomas žmogaus kilmės, gero elgesio ir gerų savybių kriterijumi. Teisingumas ir įstatymai priklausys tam, kas turi turtus“; „…žmogus bus laikomas dvasininku, tik dėl to, kad dėvi šventąją virvelę (dvasingumo simbolis)“; „Žmogaus dvasinė padėtis bus apsprendžiama tik iš išorinių simbolių“; „Neturintis pinigų bus laikomas nedvasingu, o veidmainystė laikoma privalumu. Santuoka bus tvirtinama tik žodiniu susitarimu“; „Šventa vieta bus laikoma ne daugiau kaip vandens rezervuaru, o grožis priklausys nuo šukuosenos stiliaus. Gyvenimo tikslu taps pilvo prikimšimas. Įžūlumas bus laikomas teisiu. Sugebantis išlaikyti šeimą, bus laikomas žinovu, o religijos principų bus laikomasi tik dėl reputacijos“.

Iš pateiktų citatų matome, kad šiuo laiku tikrai labai daug painiavos ir tam, kad atskirtume tai, kas tikra nuo netikro vien logikos neužteks. Man Dievo paieškose padėjo tokia malda „Viešpatie Jėzau, parodyk patį tiesiausią kelią į Tėvo (Dievo) namus…“, asmeniškai meldžiausi tol, kol mano širdyje pasidarė ramu. Todėl ir Jums rekomenduoju renkantis kelią nuoširdžiai melstis ir ieškoti Dievo ne tik išorėje, bet ir savo viduje. Apie širdies maldą rekomenduoju nuostabią knygą „Atviri keliauninko pasakojimai savo dvasios tėvui“. Taip pat bendraukite su žmonėmis, kurie gali pakomentuoti ir paaiškinti Jums perskaitytas šventraščių mintis, o tada stebėkite save, ar Jūsų širdis nusiramino gavus atsakymus.

Dėl astrologų, būrėjų ir taip toliau, tai ne tik jie užsitraukia nuodėmę, už kurią reikės sumokėti, bet ir visi likusieji, kurie netarnauja Dievui, o gyvena tik savo pasitenkinimui. Jeigu astrologas, būrėjas, psichologas ar kitos srities atstovas savo patarimais veda žmogų prie Dievo, tai jis yra Dievo tarnas, bet jeigu jis kalba tik apie magiją, materialinę gerovę, kūno poreikius ir panašiai, tai, žinoma, toks žmogus tarnauja kažkam kitam, bet tikrai ne Dievui. Renkantis astrologą ar kitos profesijos atstovą visada pravartu pasidomėti, koks yra jo ryšys su Dievu.

Tarnauti Dievui – tai natūrali sielos padėtis ir visai nesvarbu, ar tu astrologas, prekybininkas, vadovas ar paprastas darbininkas.

Linkiu geriausios kloties!

Egidijus Gubinas

Klausimai-atsakymai Čikagos laikraščiui „Geras“

Redagavo Lina Šimelionytė

Paveikslėliai iš puslapio Gubinas.lt

Pasidalinkite su kitais!