Kaip rasti išsvajotą antrą pusę?

27973282_10215126734912072_165553299416171155_n

– Gelbėkit! Padėkit!

– Kas nutiko?

– Negaliu rasti antrosios pusės! Jau nebežinau ką daryti. Visi turi poras, o aš ne!

– Supratau. Viskas bus gerai. Giliai įkvėpkit ir ramiai iškvėpkit. O dabar pakalbėkime rimtai. Ar tikrai norite antros pusės? Tikrai, tikrai? Hmm… O jei pasakysiu, kad surasti išsvajotą antrąją pusę yra rimtas darbas? Tai reiškia, kad reikės dirbti! Rimtai dirbti. Ar noras vis dar tvirtas? Jei taip – važiuojam.

Kodėl daugelis žmonių nesugeba susirasti antrosios pusės? O jei tokia atsiranda, kodėl viskas baigiasi greitomis skyrybomis? Ir taip kas kartą. Ir vėl ieškom naujos nuostabiausios antrosios pusės. Surandam. Po to vėl skiriamės. Užburtas ratas…

Dėmesio, dėmesio. Mes pradedam. Pirmas ir pats svarbiausias dalykas, jei norite susirasti antrąją pusę, yra jūsų vidinė būsena. Taip, taip. Laimingi žmonės traukia kitus laimingus žmones. Ir atvirkščiai. Jei gyvename vadovaudamiesi „trūkumo sąmone“, tai tik kitą tokį žmogų po kiek laiko ir surasime. Be to, tai įvyks negreitai. Negreit atsiras kita nelaiminga antra pusė. Ir nors pradžioje dėl įsimylėjimo (oksitocinas, dopominas ir t. t.) mums atrodys, kad partneris yra tobulai mums tinkantis žmogus, po kiek laiko teks gerokai nusivilti. Prabėgs mėnesiai – kartais metai – ir paaiškės, kad jis ar ji yra nelaiminga, depresuota ir laukia, kol jūs padarysit jį ar ją laiminga. Bėda ta, kad abu laukiate to paties.

– Palauk, palauk, Ražauskai. Nori pasakyti, kad aš esu nelaimingas, todėl nerandu antrosios pusės?

– Tai ačiū Dievui už tai! Kam reikalingi nelaimingi santykiai? Nori ilgalaikių ir sėkmingų santykių? Jei taip, tada teks padirbėti pirma su savimi. Kaip tai suprasti? Tuoj, tuoj, apie viską po truputį.

Norite laimingų santykių? Nekurkite jų, kai esate „trūkumo stadijoje“: po skyrybų, depresijoje, juodam gyvenimo periode ir pan. Palaukite, tiesiog palaukite. Na gerai, ne tiesiog laukite, o dirbkite su savimi. Saviugda turi tapti jūsų kasdienine duona. Skaitymas, darbas su savimi, charakterio keitimas, proto raminimo technikos – ir taip tol, kol pasijausite ramesni, laimingesni, sugebantys gyventi be antrosios pusės, turintys pakankamai džiaugsmo ir šviesos viduje. Tada – pirmyn, galima ieškoti to žmogaus, su kuriuo ta laime pasidalinsite.

Pagavote mintį? Antrosios pusės reikia ieškoti tada, kai savyje turite per daug: laimės, šilumos, noro padėti ir kantrybės. Tada ieškokite, kam galėtumėt tai atiduoti. Ką galėtumėt padaryti laimingą? Kam gyvenimą išgelbėjus?

O ką, jei viduje nėra nieko? Vakuumas. Super! Pirmyn – dirbkite su savimi. Nuo ko pradėti? Nuo daktaro Olego Torsunovo knygos „Charakteris ir sėkmė“ ir psichologo Olegio Gadeckio knygos „Likimo dėsniai“. Skaitykite abi kasdien bent po dešimt puslapių ir pamatysite, kaip bėgant laikui jūsų „plokštelės“ pradės persirašinėti. Tai jau puiki pradžia! Dar pabandykite išmokti kokią nors kasdienę technikos protui nuraminti. Jų yra daug. Bandykit visas, ieškokit tokios, kuri tiks jums. Meditacija, joga, malda, psichologinės technikos, sąmoningumo ugdymas (angl. „mindfulness“) ir t. t.

O kas toliau? O toliau – tik dar linksmiau. Savanorystė: dažnai minimas ir labai veiksmingas dalykas. Padeda „perrašinėti“ mūsų vidines programas ir įsitikinimus. Labai sveika ir naudinga.

Kaip tai daroma? Susiraskite jums patinkančią savanorišką organizaciją (senelių namai, vaikų namai, vienuolynas, benamių valgykla ar panašiai) ir ten kas savaitę bent po valandą savanoriaukite. Pamatysite, kokius stebuklus jūsų viduje ir išorėje darys savanorystė. Laimingi žmonės labai traukia. Jei prie to pridedame tikrą nesavanaudiškumą, tai tampa dar rimtesniu ginklu. Labai rimtu ir retai sutinkamu. Juk kam šiais laikais rūpi savanorystė ar saviugda? O vidinė ramybė? Kam to reikia? Juk: „susiradai savo antrąją pusę ir ji tave padarys laimingą.“ Oi oi oi. Kaip dažnai tai būna netiesa. Jei laukiate, kol jus kažkas padarys laimingus… Na, sėkmės.

Dar keli niuansai. Jei atsiranda keli kandidatai į porą, nereikia skubėti. Ramiai bendraukite, susitikite su jais. Tik neskubėkite su lytiniais santykiais. Nerimti kandidatai greit atkris, jei nebus lytinių santykių. O jei visi atkris? Tai tik geriau. Tai reiškia, kad išvengėte nerimtų kandidatų. Kam gaišti laiką? Mes juk bandome pagauti banginį, o ne pūgžlį!

Ir dar – nepuoselėkite perdėtų lūkesčių: „Jis (ar ji) tikrai mane padarys laimingą, turtingą ir sėkmingą, ir ir ir“. Santykiai visada yra MOKYKLA. Mokykloje būna visko – ir gerų, ir blogų dienų. Taip pat ne visi mokomi dalykai mums sekasi vienodai. Santykiuose – visiškai tas pats! Tik rimčiau, daug rimčiau. Todėl reikia iš anksto tam nusiteikti. Santykiai – tai ne pasivaikščiojimas po parką. Bus visko, oi, visko! Pasiruoškite tam. Reikės išmokti atleisti, ieškoti kompromisų, „nusišlifuoti“, priprasti prie įvairių smulkmenų, išmokti augti net sunkiomis sąlygomis. Galų gale, reikės išmokti palaikyti ir įkvėpti kitą žmogų. Jei ne, jūs išsiskirsit.

Nepadės jokie svaičiojimai apie „mano tikrąją antrąją puselę“. NĖRA TOKIOS. Anksčiau ar vėliau visuose santykiuose įsimylėjimas praeina, tada reikia dirbti, mokytis, keistis, augti. Kuo mažiau iliuzijų, tuo lengviau praeinamas kritinis laikotarpis.

– Ražauskai! Tu visai neromantiškas!

– Bet sąžiningas! Aš noriu padėti. Ne užtušuoti problemas laikinai ir sakyti, kad viskas gerai.

Problemų turi visos poros. Vienos pamokas išmoksta, išsprendžia, auga ir taip baigia mokyklą, kitos lieka „antriems metams“, kitus išvis išmeta iš mokyklos. Bėda ta, kad, panašu, didžiąją dalį Lietuvos porų nuolatos meta iš mokyklos. Tai labai nesveika situacija. Kodėl taip yra? Nes mes nesimokom… Neįmanoma važiuoti per didmiestį saugiai, jei nežinote kelių eismo taisyklių. Santykiai irgi turi taisykles! Kaip teigia Markas Gungoras, jeigu laužote visas santykių taisykles ir nori likti sveiki, vadinasi, esate pamišėliai!

– Bet, bet… Manęs niekas neišmokė santykių taisyklių.

– Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Imam knygas ir pradedam darbuotis. Kryptis aiškiai apibrėžta.

– O tai kada aš pritrauksiu savo antrąją pusę?

– Kol kas neskubėkim nieko traukti. Perskaitykim bent dvi knygas ta tema ir tik tada bandykim „vairuoti“.

Santykiuose nereikia nešioti ant užpakalio priklijuoto „žalio lapo“ – ženklo, kuris reiškia: „Aš esu nelaimingas, man reikia kito, kad padarytų mane laimingą, ir aš nesiruošiu nieko daryti, kad pats tapčiau laimingas.“ O gaila. Būtų daug lengviau gyventi, jei turėtume tokius ženklus. Na, o jeigu rimtai, kiekvienas iš jūsų galite augti, keistis, tobulėti ir kurti nuostabius santykius. Neskubėkime. Keiskim sąmonę iš „trūkumo“ į „pertekliaus“. Mokykimės, dalinkimės ir padėkime. Po truputį jūsų vidus keisis – tada keisis ir rezultatai išorėje. Jei ne, bus taip, kaip sakė senelis Albertas Einšteinas: „Daryti tuos pačius veiksmus vėl ir vėl ir tikėtis kito rezultato – tai beprotystė.“

Todėl drąsiai pirmyn! Jums pavyks. Čiupkite popieriaus lapą ir užsirašykite, kokius žingsnius padarysite šiandien, kad jūsų kelias į pokyčius prasidėtų jau dabar.

Geros kelionės.

Jūsų kelionių draugas,

Darius Ražauskas

Redagavo Lina Staponaitė

Šaltinis: Dariaus Ražausko tinklaraštis www.esujums.lt

Pasidalinkite su kitais!