Kaip nugalėti stresą?

work-2005640

Aš stresuoju. Labai stresuoju. Nesusitvarkau su įtampa. Nuolatinis nerimas. Užsidegu taip greitai, kaip degtukas. Sunkiai užmiegu, dar sunkiau keliuosi. Artimieji nervina mane, o aš juos dar labiau. Sunku…

Pažįstama būsena? Man taip: ir iš asmeninės patirties, ir iš klientų situacijų. Stresas valdo ir savo valdas nuolat plečia. Gal ir jūs pakliuvote į jo zoną? Norėtumėt į laisvę? Kaip stipriai to norėtumėte? O jei dar stipriau, neišeina? Na gerai, pabandom kartu? Važiuojam. Ai, pala, pala… Jūs juk prisimenate, kad aš nesu „normalus gydytojas“. Apskritai aš ne gydytojas ir ne psichologas. Bet jums „su galva“ tikriausiai viskas gerai? Taip ir maniau – kartais nebūtina būti gydytoju, kad tai suprastum. Na, bet būkim atviri, jums reikia spyrio į užpakalį. Ir trupučio žinių. Arba geriausia būtų, jei spyris nukreiptų į tą pusę, kur žinios. Uch, nelengva užduotis… Prisisegam saugos diržus ir… važiuojam.

– Kada paskutinį kartą valėtės dantis?

– Šiandien.

– Ir taip kasdien?

– Tu rimtai? Kasdien.

– Na gerai. O kada paskutinį kartą valėte protą?

– O kam jį valyti?

– O kam dantis valyti? Kad nesugestų… Dantis pakeisti galima, o protą… na, nelabai. Geriau jo nesugadinti, naujo niekas neparduoda.

Prote, kaip ir dantyse, kaupiasi apnašos: stresas, nerimas, pyktis, įtampa, neapykanta, depresija, – rimtos apnašos. Nevalomos šios apnašos įsigeria į protą, persunkia jį ir pasilieka ten ilgam, ilgam. Oi ilgaaaam. Tai ką daryti? Valyti! Valyti negailestingai! Kasdien ir su didele meile, švelniai ir kruopščiai.

– Ražauskai! Aiškiai pasakyk, ką daryti! Netampyk manęs kaip liūto už ūsų su savo perkeltinėm prasmėm.

– Pradedam.

Proto valymas prasideda nuo kasdienės proto ramybės ugdymo technikos. Apie tai, kokia svarbi proto ramybė ir kokia jos įtaka sveikatai, galite sužinoti iš dokumentinio filmo „The connection“ (Shannon Harvey). Daugiau negu dešimt medicinos profesorių iš JAV ir Australijos šiame filme komentuoja naujausius medicinos tyrimus: tyrimus, kurių tikslas padėti ligoniams ir streso valdomiems žmoniems sveikti greičiau, taip pat šių tyrimų išvadas. O išvados labai paprastos: kiekvienam iš mūsų reikalinga kasdienė proto raminimo technika, praktika. Geriausia, kad ji susidėtų iš trijų dalių: 1) meditacinė arba maldos praktika (moksliniai tyrimai rodo didžiulę naudą smegenims ir sveikatai), 2) kvėpavimo pratimai, 3) joga. Kodėl joga? Nes tai ne šiaip mankšta; joga – tai į visumą sujungta meditacija, judesys ir sąmoningumas. Svarbiausia: tai turi būti kasdienė praktika. Pradėti praktikuoti galima nuo vienos minutės (japonų išradimas) ir bėgant laikui vis pridėti po papildomą minutę.

– Viskas?

– Juk yra ne tik dantų šepetėlis, bet ir tarpdančių siūlas, burnos skalavimo skystis ir kiti pribambasai.

Atpažinkite ir įvardinkite streso šaltinius. Stebėkite ir aprašykite juos savo dienoraštyje. Kas jums sukelia stresą? Kodėl? Šių dalykų įsisąmoninimas padės išvengti streso ateityje. Mokykitės paleisti stresą, suvokite jo šaltinius, atsiminkite stresą keliančias situacijas ir jas mintyse paleiskite. O dabar paleiskite dar labiau. O jei dar labiau? Na va, jau geriau. Jums juk nebūtina kontroliuoti visą pasaulį, teisa?

Judėkite. Judėkite. Judėkite. Norite iš tiesų nugalėti stresą? Judėėėėkite. Kasdien, bent po truputį. Bėgiokite, eikite pasivaikščioti. Nesvarbu, kokia bus jūsų pasirinkta forma. Judėkite gryname ore. Paverskite tai ritualu. Jums reikia išlipti iš savo vidinio streso kokoniuko. O kad būtų lengviau tai daryti, susiraskite draugų, susitarkite tai daryti kasdien drauge, taip bus lengviau.

Kasdien atsiprašykite ir atleiskite. Vakare mintyse atsiprašykite visų, kuriuos galėjote tądien įskaudinti. Dar geriau, jei rašysite viską raštu į dienoraštį – taip tai, ką rašome, įsisaviname giliau. Atleiskite. Atsiminkite visus, kurie jus nuvylė ar užgavo, apkabinkite juos mintyse ir paprasčiausiai atleiskite. Jei galit, visa tai užsirašykite, tai labai padeda.

Jūs vis dar čia? Lekiam toliau! Juokitės. Išmokite žiūrėti į kasdienybę pro humoro prizmę. Dievas tikrai turi humoro jausmą – juk šis pasaulis pilnas pačių absurdiškiausių ir netikėčiausių dalykų. Išmokite pasijuokti iš savo padėties ar situacijos. Nevenkite linksmų žmonių (nepainioti su alkoholikais ar žolininkais), bendraukite su optimistais. Lengviausia išmokti juoko meno iš žmogaus, kuris tai natūraliai turi viduje. Tai turi būti jo natūralus būvis, o ne apsauginė reakcija. Taip pat skaitykite linksmas, įkvepiančias, optimistiškas knygas. Man geriausias optimizmo pavyzdys yra Radhanatha Svamio knyga „Kelionė namo“ – tai tikra istorija, kupina pavyzdžių, kaip sunkumuose įžvelgti šviesą arba humorą.

Na, finišuojam. Dėkokite – kasdien, visiems, už viską. Dėkoti reikia išmokti. Iš pradžių treniruokitės vieni vakarais. Neikite miegoti tol, kol nepadėkosite bent dešimčiai žmonių. Už ką? Ogi už bet ką. Raskite priežasčių patys, pasikuiskite savo mintyse. Atsiminkite dienos metu sutiktus dešimt žmonių ir ieškokite priežasčių, už ką jiems padėkoti. Nuostabus pratimas.

Tamtararam. Va ir mūsų ypatingasis sąrašiukas, kaip nugalėti stresą. Jei praktikuosite šiuos punktelius, stresas nuo jūsų labai greitai trauksis, o su laiku ir apskritai išnyks. Na, žinoma, ne pačią pirmą dieną, prireiks trupučio kantrybės. Ar dabar ramiau? Dabar žinote, kad galite susitvarkyti su stresu? Puiku. Jums pavyks. Pirmyn.

 

Darius Ražauskas

Redagavo Lina Staponaitė

Šaltinis: Dariaus Ražausko tinklaraštis www.esujums.lt

Pasidalinkite su kitais!