Kaip jaunuolis laimės ieškojo

laimes-ieskojo

Žmogelis pakvietė sūnų ir pasakė:

– Sūnau, aš jau greitai mirsiu ir noriu, kad tavo gyvenimas būtų laimingas.

– Pasakyk man, ką gi man reikia padaryti, kad būčiau laimingas? – paklausė sūnus.

– Keliauk į pasaulį, apsižvalgyk, ir sužinosi atsakymą, kaip rasti laimę.

Mirus tėvui, jaunuolis susiruošė ir iškeliavo. Ilgai ėjo ir priėjęs upę pamatė: upės krante ganosi senas, nukriošęs ir alkanas arklys.

– Kur tu eini, jaunuoli? – netikėtai prabilo arklys.

– Einu aš laimės ieškoti. O gal tu žinai, kur ją rasti?

– Paklausyk… ką aš tau papasakosiu, – atsakė arklys. – Kai aš buvau jaunas, visi manimi džiaugėsi, rūpinosi, maitino ir girdė. Man net nereikėjo niekur eiti, viską prie burnos atnešdavo. Dirbt, niekad nedirbau, kiti man visai nerūpėjo… ir aš galvojau, kad laimingesnio už mane visame pasaulyje nėra. O dabar aš senas ir kitiems visai nerūpiu. Todėl sakau tau, jaunuoli, saugok savo jaunystę. Tik ne taip saugok, kaip aš. Nelauk, kad viskas būtų padaryta kitų rankomis. Darbuokis. Kitų džiaugsmais džiaukis. Nebijok rūpesčių. Tada iki pat senatvės šalia tavęs bus ir meilė, ir rūpestis. Ir laimė tada bus su tavimi.

Išklausęs arklio pasakojimą, jaunuolis leidosi toliau. Ilgai jis ėjo ir staiga mato – ant kelio guli gyvatė.

– Kur gi tu keliauji, jaunuoli? – sušnypštė gyvatė.

– Keliauju po pasaulį, noriu sužinoti, kur man rasti laimę.

– Paklausyk, ką aš tau pasakysiu, – pratarė gyvatė. – Visą gyvenimą aš didžiavausi savo nuodingu geluonimi. Galvojau, kad esu stipresnė už visus, nes manęs bijojo. O išėjo, kad be reikalo aš taip galvojau. Visi manęs nekenčia, kiekvienas nori nudobti. Ir dabar aš slepiuos nuo visų. Pati visų bijau. Tavo burnoje taip pat yra geluonis – liežuvis. Žiūrėk, kad tavo žodžiai be reikalo nežeistų kitų. Tada nugyvensi savo gyvenimą be baimės, tau nereikės nuo nieko slėptis. Tada ir savo laimę atrasi.

Jaunuolis nukeliavo tolyn. Jis ėjo, ėjo ir pamatė medį. O medyje – paukštį ryškiomis, žėrinčiomis plunksnomis.

– Ei, jaunuoli, kur keliauji? – paklausė paukštis.

– Keliauju po pasaulį, laimės ieškau. Gal tu žinai, kur ją rasti?

– Paklausyk, ką aš tau pasakysiu. Tu, tikriausiai, jau seniai keliauji. Tavo veidą nugulė dulkės, drabužiai suplyšo. Pats į save nepanašus. Pakeliui sutikti žmonės nuo tavęs nusisuka. Ir laimė su tavim nenorės susipažinti. Prisimink mano patarimą: tegu viskas tavyje būna gražu. Tuomet ir aplink tave viskas bus gražu. Tada ir laimę savo pamatysi.

Ir jaunuolis grįžo namo. Dabar jis žino, kad laimės nereikia niekur ieškoti…

Drasagyventi.lt

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės Drasagyventi.lt

Pasidalinkite su kitais!