Kaip išmesti seną, prikeverzotą gyvenimo scenarijų?

bench-1289528_960_720

Kodėl transformacijas reikia pradėti nuo švaraus lapo?  (Temos pradžią skaitykite čia.)

Tam, kad atsitiktų kažkas naujo ir jums užtektų jėgų bei energijos kurti, pradžioje turite atsikratyti balasto, kuris atima jėgas, energiją, džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi bei savo ateitimi.

Kaip išmesti seną, kažkieno prikeverzotą jūsų gyvenimo scenarijų?

Žinau, jis senas, nelabai malonu jį skaityti, bent jau jums, be to prikeverzotas kai kur išvis neįskaitomai, o kai kur labai bjauriai pritepliotas.

Tačiau tiesiog šveisti jį į šiukšlinę nebus taip lengva, nes jis prie jūsų prilipęs kaip koks klijais ištepliotas musių gaudymo popierius.

Na ir nieko tokio. Jei neišeina mesti viso iš karto, tada paimkite raudoną flomasterį ir išbraukite po vieną eilutę, sakinį ar visą pastraipą. Kai ką pasiliksite, o kai kuriuos puslapius išvis išplėšite.

Kai skaitysite tai, kas bjauriai nepatinka, skaitykite tol, kol išgyvensite, iškentėsite, išverksite tuos jausmus, kurių tuo metu neišgyvenote, kuriuos bandėte nuslėpti nuo savęs ir kitų.

Turite žinoti vieną labai svarbų dalyką: visi jausmai turi būti išjausti, kad jų nebeliktų ir nesvarbu, kiek metų praėjo. Jei jūs neišgyvenote savo skausmo, gėdos, pažeminimo ar kitokių sunkių jausmų tada, kada reikėjo, vadinasi jie vis dar gyvi ir yra jumyse. Būtent jų buvimas ir gadina jums daugybę reikalų.

Esu atlikusi terapiją traumas (dvasines) išgyvenusiems žmonėms ir žinau, ką kalbu. Niekas niekur nedingo, nebuvo pamiršta, tik nukeliavo į gilesnius jūsų sąmonės ar pasąmonės sluoksnius.

Viską, ką tuomet nuslopinote, turėsite atgaminti, prisiminti ir prisimindinėti tol, kol neišverksite, neiškentėsite ir neišpyksite. Kitaip tais jausmais neatsikratysite.

Man teko savaičių savaites rašyti ir rašyti apie tai, kaip viskas buvo, su smulkmenomis ir detalėmis. Vėl ir vėl atpasakoti viską tam, kad išgyvenčiau su visomis smulkmenomis ir kol tai vyko, aš nieko kito nedariau, kaip verkiau ir kentėjau. Tačiau, patikėkite, vieną dieną viskas pradėjo lengvėti. O vėliau, kaip ir žadėjo gydytojas, vis mažiau ir mažiau beliko ašarų, vis lengviau ir lengviau viską prisimindavau, kol vieną dieną, man pasidarė visai lengva ir paprasta apie tai galvoti, nes aš pagaliau išjaučiau tuo metu nuslopintus jausmus. Todėl sakau, netikėkite kai jums sakys, kad verkti negražu ir jausti – negerai. Nebūtina to daryti viešai ar demonstratyviai, tačiau viską, ką turite sukaupę, žinokite, nešiojatės savyje.

Yra toks posakis, kurį aš naudoju juokaudama: „vieną kartą aš pagaliau nustojau tampytis paskui save, seniai nudvėsusio arklio lavoną“.

Patikėkite, taip lengva pasidarė eiti, kad galvojau, jog tuoj pradėsiu skraidyti.

Taigi, pradžiai imkite ir išverkite visas savo nuoskaudas, išrėkite visą savo pyktį, išleiskite visą tą garą iš savęs tol, kol patys pajusite, kad nebeturite, ką išleisti.

Geriausia tai daryti vieniems, nes niekas šioje situacijoje jums nepadės, o tik pačiam bus sunkiau atsipalaiduoti ir leisti sau jausti viską taip stipriai, kaip tik įmanoma.

Taigi, pradžiai paleidžiam „nudvėsusį arklį“, užkasam jį, palaidojam su tam reikalinga pagarba ir keliaujam toliau.

Kas dar?

Dar turėsite pabaigti nepabaigtus, atidėliotus darbus. Arba nuspręsti, kad jų nebedarysite ir ištrinti iš atminties.

Taip pat peržiūrėti savo gyvenimiškus prioritetus ir nuspręsti, kiek laiko kam galite skirti. Jūs negalite viso savo laiko skirti tik kažkam vienam ar keliems aspektams. Gyvenimas tai pusiausvyros ir ritmo palaikymas. Jums reikia rasti pusiausvyrą tarp noriu, reikia, nereikia, privalau, neprivalau ir kitokių laiko ir jėgų paskirstymo mechanizmų.

Jums reikės susidėlioti viską į lentynėles ir pradėti nuo kažko vieno, nežiūrint į tai, kad viskas labai svarbu, bet visko iš karto nepadarysite.

Kad padarytumėte vieną labai didelį darbą, kuris atrodo neįveikiamas, reikia jį suskaldyti mažais etapais, suskirstyti laiko intervalais ir, kai imsitės daryti po vieną mažą detalę viena po kitos, lengvai tai padarysite. Galiausiai atsigręžę atgal pamatysite, kad tai daryti buvo lengva, nes etapai buvo labai nesudėtingi, tačiau kai pažiūrėsite iš viršaus, kokį didelį darbą nuveikėte, patys nustebsite, kad tai buvo įmanoma.

Dar turėsite išfiltruoti į jūsų gyvenimą ateinančią informaciją ir atsikratyti tos, kuri nereikalinga, neigiama ir kenksminga. Tai liečia ir informacijos skleidėjus ir sklaidos kanalus.

Nebeskaitykite ir nebeklausykite visokių žiaurių pranešimų apie nusikaltimus ir nelaimes.

Nebeklausykite „davatkėlių“, kurios atėjusios atneša blogas naujienas apie kaimynus, draugus ir šiaip paskalas iš gatvės.

Nebežiūrėkite žiaurių smurto filmų ir vaizdų, sukeliančių blogas emocijas.

Nebesiklausykite besiskundžiančių gyvenimu ir valdžia žmonių.

Nebesiklausykite kaltinimų ir kitų žmonių drabstymo purvu.

Jums tikrai nereikia tame dalyvauti.

Pradėkite jau šiandien, nes jums reikės išmokti matyti gerus dalykus ir juos atpažinti, o kol esate silpni ir pažeidžiami, bet kokia negatyvi informacija gali jus lengvai „apkrėsti“ nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo „infekcija“, nuo kurios galite vėl atkristi. Jums šito nereikia.

Keliaujam rašyti savo scenarijaus į švarų, naują sąsiuvinį. Su savo ryškių ir mėgiamų spalvų pieštukais.

Laukite tęsinio…

Transformacijos.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!