Kaip gyventi be pralaimėjimų?

forest-868715_960_720

Vienas medkirtys uoliai triūsė, kad galėtų pavalgyti bent dukart per dieną. Kartą jis sutiko vienuolį, kuris jam patarė:

– Liaukis dirbti pamiškėje, eik gilyn į mišką. Ten per vieną dieną užsidirbsi tiek, kad visą mėnesį turėsi už ką pavalgyti.

Medkirtys paklausė patarimo. Miško gilumoje jis aptiko sandalo medžių. Žmogelis labai apsidžiaugė ir padėkojo vienuoliui. O šis davė antrą patarimą:

– Nepabijok nueiti dar giliau miškan, tada per vieną dieną užsidirbsi pusmečio maistui.
Tai irgi pasirodė esanti tiesa, nes medkirtys rado sidabro gyslą. Jis ėmė kaip įmanydamas dėkoti vienuoliui, o šis vėl davė patarimą:

– Jei manimi pasitikėsi ir eisi dar toliau į mišką, vienos dienos darbas tau padengs viso gyvenimo maisto išlaidas.

Tai irgi buvo tiesa – dabar medkirtys atrado aukso kasyklą. Šį sykį jis susimąstė: „Kodėl gi pats vienuolis vis dar miško pakraštyje? Kodėl jis nedrįsta eiti į miško gilumą, kaip patarė man?“

Visas savo abejones medkirtys išdėstė vienuoliui, o tas atsakė:

– Jei nori būti amžinai laimingas, atsisėsk po šiuo medžiu ir aš tave išmokysiu, kaip nukeliauti į savo dvasios gelmes. Tik taip tu pasieksi amžiną laimę.

Kas trokšta būti laimėtoju išoriniame pasaulyje, tas turi gerai jį pažinti. O tas, kuris siekia vidinės pergalės, turi keliauti gilyn į save. Amžinas tobulumas glūdi mūsų viduje.

Turime atrasti balansą tarp išorinių ir vidinių laimėjimų. Tik tada pasijusime iš tiesų laimingi.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!