Jei gyvenčiau dar kartą

photo-1461468611824-46457c0e11fd

Neseniai manęs paklausė, kaip gyvenčiau, jei tektų gyventi iš naujo. Daug negalvodama, atsakiau, jog taip pat, tačiau po to giliai susimąsčiau ir supratau, kad…

Gyvendama dar kartą mažiau kalbėčiau, o daugiau klausyčiausi.

Pasikviesčiau draugus vakarienės net ir tada, kai ant kilimo – dėmė, o fotelio gobelenas susidėvėjęs.

Patogiai įsitaisiusi tik ką sutvarkytame kambaryje, kuo ramiausiai kramsnočiau trupančius sumuštinius ir visai nesigraužčiau dėl prisvilusio patiekalo.

Rasčiau laiko išklausyti nesibaigiančius senelio prisiminimus apie jaunystę.

Karštą vasaros dieną neužverčiau automobilio langų bijodama, jog vėjas sutaršys plaukus.

Nenugrūsčiau rožės pavidalo žvakės kažkur į spintelę, o uždegusi grožėčiausi ja.

Sėdėčiau ant žolės su vaikais ir visai nesibaiminčiau, kad išsitepsiu drabužius.

Mažiau verkčiau ir juokčiausi žiūrėdama televizorių, o daugiau – stebėdama gyvenimą.

Stengčiausi labiau pagelbėti savo vyrui jo atsakingame darbe.

Susirgusi ramiai gulėčiau lovoje, užuot klupdama bėgusi į darbą, tarsi be manęs pasaulis sugriūtų.

Užuot nekantravusi, kada gi baigsis tie devyni nėštumo mėnesiai, mylėčiau esamą akimirką suvokdama, jog tai nuostabi galimybė bendradarbiauti su Dievu, įgyvendinant gyvybės stebuklą.

Prisiglaudusiam ir norinčiam mane pabučiuoti sūnui nešaukčiau: „Na, pakaks. Eik mazgotis rankų ir marš vakarieniauti“.

Dažniau kartočiau: „Myliu tave” ir rečiau „Labai gaila, bet…“

Gyvendama dar kartą nešvaistyčiau laiko veltui. Nė vienai akimirkai neleisčiau išslysti pro pirštus. Kiekvieną gyvenimo minutę praleisčiau vertai ir prasmingai.

Erma Bombeck

Kiekviena Dievo tau padovanota gyvenimo akimirka – neįkainojamas lobis.

Nešvaistyk jo. Nebėk iškišęs liežuvį, tikėdamasis rasti išsvajotą rytojų kažkur kitur. „Gyvenk geriausiai kaip gali, galvok geriausiai kaip gali ir daryk geriausia ką gali šiandien. Kadangi šiandiena taps pamatu rytojui, o rytojus netrukus įsilies į amžinybę.“

P. Gouthey

Vydija.lt

Pasidalinkite su kitais!