Jaunas kūnas – sena siela?

siela5

Egidijus Gubinas – filosofas, keliautojas, astropsichologas, numerologas, chiromantas, skaito paskaitas, paremtas Vedų išmintimi ir šiuolaikine psichologija, konsultuoja bei pataria gyvenimiškais klausimais. Paskaitose dalijasi savo išgyvenimais ir šventųjų bei šventraščių išmintimi. Šiuo metu gilina žinias lektoriaus ir filosofo O. V. Ruzovo mokyklose: mokymo centre, ruošiančiame konsultantus šeimos kūrimo ir gyvenimo klausimais, bei Bengališkos astrologijos, chiromantijos ir numerologijos mokykloje. Su E. Gubinu kalbėjomės apie sielos ir kūno santykį bei jo suvokimo svarbą.

Žmogaus protas bando daug ką supaprastinti, įsprausti į tam tikrus rėmus, įvardydamas sielos amžių arba skaičiuodamas gyvenimų skaičių. Tačiau kalbant apie sielą tokie matavimai nėra tinkami. „Remiuosi Vedų šaltiniais, nes būtent Vedose galima rasti daugiausiai informacijos apie sielą“, – pokalbio pradžioje paaiškina lektorius, Vedų astrologas ir chiromantas Egidijus Gubinas.

Ar siela turi amžių?

Bhagavad-gitoje teigiama, kad siela amžiaus neturi. Ji niekada negimsta ir nemiršta. Žmogaus protas yra materialus, todėl jis bando viską išmatuoti. Jam atrodo, kad viskas turi atskaitos tašką ir pabaigą. Siela – dvasinė substancija. Žmogus yra siela. Tik pastaroji turi kūną. Vakarų kultūroje dažniausiai suvokiama, kad žmogus turi sielą, bet, pagal Vedas, žmogus ir yra siela. Ji yra nesunaikinama, tik turi materialų apvalkalą, kad galėtų egzistuoti šiame materialiame pasaulyje. Žmogaus fizinį kūną galima palyginti su naro kostiumu: kai narui reikia panerti po vandeniu, jis apsivelka specialų kostiumą, nes be jo ten negalėtų išbūti. Fizinį kūną sunaikinti įmanoma, sielos – ne.

siela6

Nuo ko prasideda jos kelionė?

Vedose teigiama, jog egzistuoja dvasinis, materialus pasauliai ir ribinė energija. Tarp pastarosios ir yra materialus bei dvasinis pasauliai. Egzistuoja išsivadavusios ir nulemtos sielos. Išsivadavusių sielų materialiame pasaulyje yra nedaug. Į Žemę atkeliauja sielos iš dvasinio pasaulio, kad padėtų žmonėms, paaiškintų, kas yra visa ko priežastis. Visatos, kurioje gyvename, amžius – 311 trilijonų 40 milijardų metų. Sielos kelionė prasideda nuo to, kad jai suteikiamas pasirinkimas: gyventi turint ryšį su Kūrėju arba dėl savęs. Siela turi tokių pat savybių, kaip ir Kūrėjas, tik mažiau, kaip vandenynas lyginant su vandens lašu.

Kartais kultūringi žmonės, išreikšdami ne pačią geriausią nuomonę apie konkretų žmogų, sako: „Et, jauna siela“. Kodėl tokia siela ne visada vertinama teigiamai?

Stereotipų yra daug, tik neaišku, ką žmogus turi galvoje sakydamas „jauna siela“. Geriau būtų, jeigu kalbėtume apie sąmoningumo lygį.

Kaip atpažinti aukštesnį sąmonės lygį?

Yra 8 400 000 gyvybės formų. Iš jų 400 000 yra žmogaus arba panašių į jį gyvybės formų. Apie sąmonės lygius galima spręsti pagal žmogaus poelgius. Kuo jis pasiryžęs daugiau aukotis dėl kitų, tuo jo sąmonės lygis aukštesnis. Vadinasi, tuo siela yra brandesnė. Kuo žmogaus širdis didesnė, tuo jis yra tobulesnis. Juk gyvūnų lygmenyje dažniausiai kiekvienas žiūri tik kaip jam pačiam būtų geriau.

Geometry of the Soul series two. Background design of human profile and abstract elements on the subject of spirituality science creativity and the mind

Kokia sielos evoliucijos aukščiausia grandis?

Pagal Vedas, tai – meilė Kūrėjui. Mūsų planeta nėra vienintelė. Dar yra žemutinės, aukštutinės planetinės sistemos, kurios aprašomos Vedų kosmologijoje. Visos šios planetinės sistemos skirtos tam, kad galėtume patenkinti savo norus; jog Žemėje vyktų įvairūs žaidimai, atliekami skirti vaidmenys. Tik tada, kai atsigręžiame į Kūrėją, siela pasiekia aukščiausią lygmenį.

Kartais jaunuolis stebina savo išmintimi, o brandaus amžiaus žmogus – infantiliškumu. Ar tai galima sieti su jo sąmoningumo lygiu?

Tai priklauso nuo to, kada siela „įsibėgėjo“ ir pradėjo sąmoningėti. Neaišku, iš kokio kūno (gyvūno, vaiduoklio ir t. t.) ir kokių planetų atėjo. Taip, siela, kuri gyvena ne vieną gyvenimą žmogaus kūne, gali nustebinti. Tuomet ir dvidešimtmetis jaunuolis gali spinduliuoti stulbinama išmintimi.

siela9

Žmogus, kurio siela gyvena ne vieną gyvenimą, sąmoningai neatsimena praeitų gyvenimų. Kodėl?

Negalima sakyti, kad visi neatsimena praeitų gyvenimų. Yra žmonių, kurie prisimena. Vedose aprašoma, kaip kūdikis motinos įsčiose, likus porai mėnesių iki gimimo, prisimena visus savo praeitus gyvenimus, bet per gimdymą patiria šoką ir viską pamiršta. Gimimo procesas yra skausmingesnis netgi už mirtį. Priešingu atveju būtų labai sunku gyventi, žmogus nesugebėtų siekti tikslų ir džiaugtis dabartimi. Netgi dabar daugelis žmonių nenori prisiminti savo klaidų, ką jau kalbėti apie praeitus gyvenimus. Juos pamiršus, žmogui yra palengvinamas gyvenimas. Kai ne viskas prisimenama, tampa lengviau gyventi.

Jeigu žmogus nepamena savo patirčių, įgytų praeituose gyvenimuose, kaip gali sąmoningai padaryti išvadas ir tobulėti?

Žmonės turi 4 pagrindinius trūkumus.

  1. Žmogus yra linkęs klysti. Ne veltui sakoma, kad klysti – žmogiška.
  2. Dažnai gyvena iliuzijomis ir joms pasiduoda, tai yra dažnai mato tai, ko nėra. Mano, kad jis yra šis kūnas ir pan.
  3. Žmogus – linkęs apgaudinėti. Sąmoningai ar ne, bet tai daro.
  4. Žmogaus juslės yra netobulos. Pavyzdžiui, jis turi akis, bet tamsoje negali matyti.

Tai tik įrodo, kad žmogus nėra tobulas ir negali perduoti tobulų žinių, todėl privalo ieškoti žinių šaltinių. Tiesa, žmogaus ego neleidžia sutikti su tuo, kad jis ko nors nežino. Žmogaus ego tarsi sako: „Aš pats viską žinau“.

siela8

Jeigu miršta jaunas žmogus, jo siela anapus tobulėja?

Matydami tik fizinio kūno mirtį, vertiname tik pagal tai – jaunas ar senas žmogus mirė. Bet siela neturi amžiaus. Pati siela yra tobula, tik, kol ją dengia netikras ego, neprisimena tikrosios savo prigimties. Priklausomai nuo to, kokie žmogaus norai ir sąmonės būsena buvo jo mirties metu, tokį kūną jis ir gaus kitame gyvenime. Todėl labai svarbu ugdyti sąmoningumą, kad mirties akimirką galėtume prisiminti Kūrėją.

Tačiau apie ką gali galvoti vaikas mirties akimirką? Juk jis turi labai mažai gyvenimo patirties.

Taip siela atidirba savo blogą karmą. Dabar daroma labai daug abortų, todėl tie, kurie prie to prisideda, gyvena labai trumpai, bet paskui vėl gauna naujus kūnus. Vedose teigiama, kad geriausias būdas atidirbti blogą karmą yra dvasiškai tobulėti. Antraip, pagal karmos dėsnius, visi turėsime atidirbti už netinkamus veiksmus.

Reikia gilintis ir žinoti, kelintą sykį mūsų siela įsikūnija, ar tai – bevertė informacija? Juk internete nesunku rasti anketų, padedančių tai išsiaiškinti…

Internete galima rasti visko. Apie praeitus gyvenimus kalba daugybė žmonių. Tačiau išminčiai sako, kad žmogui svarbiausia – žinoti tai, ką jam dabar reikia daryti. Protas, žinoma, nori išsiaiškinti, kaip viskas buvo. Bet žmonių, kurie galėtų ką nors pasakyti apie ankstesnius sielos įsikūnijimus, yra labai mažai. Ir nelabai verta tai daryti. Juk knaisiotis po praeitus gyvenimus irgi nėra prasmės. Jeigu žmogus padarė išvadas, kad gyveno neteisingai, jis nori keistis. Praeities nepakeisime, o savo ateitį galime keisti dabarties veiksmais. Vedose sakoma, kad dabartis yra praeities veiksmų ir ateities pasekmė.

siela10

Ar įmanoma paspartinti sielos brandą?

Siela – amžina ir tobula. Proto prigimtis yra neramumas, todėl jis nuolat nori ką nors pagreitinti. Geriau rūpintis ne tobulėjimo greičiu, bet kokybe.

Paprastai žmogus, gyvendamas Žemėje, įgyja tokios patirties, kad gyvenimo pabaigoje retai ko bijo, jį mažai kas stebina. O kaip yra su siela – ji irgi įsikūnydama iš vieno kūno į kitą tampa atspari?

Siela yra tobula. Jos savybės: amžinybė, žinojimas ir palaima. Žmogų „temdo“ jo sąmonė. Kuo sąmonės lygmuo aukštesnis, tuo siela mažiau „temdoma“. Tai galima palyginti su veidrodžiu, kurį dengia storas dulkių sluoksnis, arba saule, kurią slepia debesys. Kuo daugiau debesų ar dulkių, tuo sunkiau pasireiškia tokios sielos savybės, kaip žinojimas ir kt. Taip ir žmogus – kuo daugiau turi teigiamų savybių, tuo yra tobulesnis ir tuo daugiau gali atspindėti sielos energiją visoms gyvoms būtybėms. Sąmoningas žmogus turi tikslą, todėl jo gyvenimas tampa prasmingas. Kaip debesys uždengia saulę, taip ir žmogaus sąmonę temdo neišmanymas. Toks žmogus nemato gyvenimo tikslo, nežino, kur eiti, jaučiasi pasiklydęs, jį užvaldo baimė, stresas ir nerimas. Kai žmogus viską žino, tuomet jam nėra taip baisu: nebijo nei mirties, nei gimimo, viską priima kaip Kūrėjo malonę.

siela11

Vis dažniau tenka girdėti, kad Žemėje gimsta kitokių vaikų, t. y. jų sąmonės lygis yra aukštesnis. Ar tai tiesa?

Daugiausia Žemėje gimsta nepageidaujamų palikuonių, t. y. „atsitiktinukų“. Jeigu žmogus nori žinoti, „atsitiktinukas“ jis ar ne, gali paklausti tėvų: kaip buvo pradėtas, ar buvo planuotas, ar tėvai pasirinko palankią vaiko pradėjimui datą, ar gavo palaiminimus iš savo tėvų, dvasinių mokytojų ir pan. Jeigu žmogus žino, kaip reikia pradėti vaiką, kaip prisišaukti aukštesnę sielą, jis planuoja atitinkamas dienas, kuriomis palanku pradėti kūdikį. Toks žmogus žino, kokios nuotaikos būnant reikia tai daryti, tuomet viskas būna gerai. Dvasingų žmonių sielos yra aukštesnio lygio. Tokie vaikai netgi atrodo kitaip. Jie ateina iš aukštesnių planetų. Šiais laikais žmonės dažniausiai pradeda vaikus apimti aistros. Taip gimsta „atsitiktinukai“, kurių niekas nelaukė ir nenorėjo.

Kas būtų, jeigu gimtų daugiau „neatsitiktinukų“?

Susiformuotų visiškai kitokia visuomenė. Kuo daugiau skaidrios sąmonės sielų, tuo geriau mūsų visuomenei ir visai Žemei. Šiandien vis daugiau lietuvių atsisako kvaišalų, netinkamų produktų, atsiranda dvasinės vertybės, taip visuomenė tobulėja.

Kalbino žurnalistė Ramunė Daugėlienė, žurnalas „Būrėja“

Redagavo Lina Šimelionytė

Paveikslėliai iš puslapio Gubinas.lt

Pasidalinkite su kitais!