Išminties perlai. Apie gyvenimą dorybėje

trees-1789120_960_720

Išminties perlai – tai aštuonios trumpos frazės. Nors jos skamba paprastai, įsigilinus į kiekvieną iš jų tampa akivaizdu, kad keliuose žodžiuose glūdi gili išmintis.

1. Visi, kas perka ir valgo mėsą, prisiima atsakomybę už gyvūnų mirtį. Dalyvavimas prievartinėje mirtyje yra nuodėmingas veiksmas ir, kaip pasekmė, atsispindi žmogaus subtilaus proto kūne, t. y. charakteryje, žiaurumo, gobšumo ir pykčio pavidalu.

2. Vedose sakoma, kad geriau karmą atidirbti vienuose santykiuose, nei šokinėti nuo vieno žmogaus prie kito. Nes jėga, kuri verčia artimą žmogų kankinti mane, išeina iš manęs paties. O mes pratę galvoti priešingai: „Man nepasisekė“. Tame ir yra giliausias paklydimas, kuris griauna likimą.

3. Žmogaus gyvenimas keičiasi daug kartų greičiau, jei jis sau duoda įžadus ir žūt būt jų laikosi.

4. Likimo nieko nereikia prašyti, reikia tiesiog vykdyti savo pareigas. Mūsų pareiga yra nešti laimę kitiems. Kuo daugiau žmogus suteikia laimės ir kuo daugiau užsiima dvasine praktika, tuo daugiau susikaupia dorybės. Dorybė – tai jėga, kuri gyvenime pati įgyvendina mūsų troškimus.

5. Visi, kurie bando gydytis nekeisdami savo gyvenimo, pasmerkti nesėkmei. Žinoma, kuriam laikui dėl vaistų gali tapti geriau, bet tai bus tik laikinas reiškinys, o vėliau vėl kančios. Kol žmogus nesusimąstys, kaip teisingai gyventi, ligos neišvengiamos.

6. Išminties jėga reiškia – mokėjimą priversti save. Žmogus neišmanyme negali savęs priversti ką nors padaryti. Bet, kai jį apima troškimas ką nors gauti, jis pasiruošęs viskam. Bet tai ne išminties veikla, jį traukia jausmai.

7. Valios pastangos priklauso nuo išminties jėgos. Tik žmogus dorybėje gali sugebėti kontroliuoti save ir savo gyvenimą valios pastangomis, savyje išvystyti  bet kokią charakterio savybę, be problemų mesti bet kokį žalingą įprotį.

8. Žmogus dorybėje nieko nebijo, nes jis žino, kad yra apsaugotas Dievo. Jis negalvoja, kad kažką praras.

Kęstutis Baltrėtis

Pasidalinkite su kitais!