Išdrįsti pražysti

Išdrįsti pražysti ✨

(Pirma dalis)

„Visų pirma esu moteris, žmona, mama ir, galiausiai, indiškų šokių šokėja,“ – taip pokalbį apie save, moteriškumą ir grožį pradeda JUSTINA LIŽAITIENĖ. Aktyvi, energinga, bet kartu ramybę ir darną spinduliuojanti moteris tikina, kad didžiausias moters turtas ir jėga slypi jos plaukuose. Jei sugebame juos branginti, jei išdrįstame įsegti gėlę, mes žydime moteriškumu: savu, tikru, nesuvaidintu.

– Kaip moteriai suderinti tiek vaidmenų – žmonos, mamos, aktyvios visuomenės veikėjos – ir drauge išlaikyti vidinę harmoniją?

Tai nelengvas uždavinys, tačiau jei visi šie vaidmenys moteriai kyla iš vidaus, suteikia jai gyvenimo pilnatvę, galima jų siekti. Tik reikėtų žinoti, kad nuolat bėgdama ir skubėdama ji neturi pamiršti namų. Ne dėl to, kad juose reikėtų užsidaryti. Tikrai ne. Tiesiog moteriai nuolat reikia pabūti tokioje erdvėje, kurioje ji jaučiasi karaliene – kur groja jos mėgstama muzika, kvepia jos mėgstami kvapai, kur ji gali išsileisti plaukus, užsivilkti suknelę, šokti ir dainuoti, deginti žvakes. Būtent namai yra ta saugi vieta, kurioje moteris iš tiesų pailsi ir atsigauna. Jei ji tam skiria pakankamai laiko, ji gali viską.

– Ar tokia moteris – namų deivė ir karalienė – įmanoma mūsų realiame gyvenime, kur visi skubame, vartojame ir spraudžiamės į terminus?

Pamenu, kartą savo „Facebook“ paskyroje įdėjau nuorodą, kurioje moters plaukai buvo išpuošti gyvomis gėlėmis, ir parašiau: „Įsisekite bent vieną žiedą į plaukus ir pamatysite, kaip jūsų diena pasikeis.“ Sulaukiau daugybės komentarų tiek iš vyrų, tiek iš moterų, neva moterims jau neįmanoma to padaryti, nes joms nepatogu, netinka prie jų stiliaus, gyvenimo būdo. Supratau, kad gyva gėlė neberezonuoja su šių moterų būtimi ir ją įsisegti joms tikrai nėra paprasta. Tam mažų mažiausiai reikia turėti šilkinę palaidinę, gražius, sveikus, išpuoselėtus plaukus, šviečiančias akis, spindinčią
odą. Ar visa tai turime, jei tik skubame, dirbame ir dienas leidžiame biure?

Norint įsisegti gėlę – atgaivinti savo moteriškąsias savybes – reikia laiko, pastangų ir tikro noro. Jei kiekviena moteris atvirai savęs paklaustų, ar ji gyvenime daro tai, ką iš tiesų nori, ar nenaudoja prieš save prievartos ir neleidžia savo laiko kitų primestiems dalykams, ji išgirstų įdomių dalykų. Klausydama savo širdies balso, kurdama save tokią, kokią įsivaizduoja pati, o ne tikisi matyti visuomenė ar diktuoja mados tendencijos, ji taptų pati gražiausia ir pati laimingiausia.

– Kaip išmokti šios meilės sau – save puoselėti, prižiūrėti, gražinti?

Man labai pasisekė, nes turėjau geriausią mokytoją – savo mamą, kuri iki šiol man yra pavyzdys. Kai atvežu du savo sūnus po pamokų jai prižiūrėti, ji duris atidaro pasipuošusi: vilkėdama suknelę, pasidažiusi, susišukavusi, su auskarais. Kiekvieną kartą aš jos klausiu, gal ji kur susiruošė, o ji man atsako, kad ne – ji gi mano vaikučių laukia!

Žinias, kaip save prižiūrėti ir puošti, dukroms turėtų perduoti mamos ir močiutės. Apie tai neturi būti rašoma laikraštyje, nes šios žinios neįkainojamos ir labai intymios. Jei šeimoje tokio moterų bendravimo nebuvo, to mergaites gali išmokyti kitos moterys, kad ir išmanančios mokytojos. Pamenu, mano indiškų šokių mokytoja sėdėdavo su manimi prieš veidrodį ir sukdavo kuodą, segdavo gyvas gėles į plaukus. Ji mokė, kokiame aukštyje rištis plaukus, kad kaklas atrodytų grakštesnis, o akys – didesnės, rodė, kaip nusibrėžti antakių liniją, kokie lūpų dažai man tinka.

Autorė Agnė Gorpiničienė
Nuotraukos Dalios Bagdonaitės

 

Žurnalas „Vedos“

–––
Straipsnis spausdintas žurnale „VEDOS“, NR. 1
Senesnius leidinius vis dar galite įsigyti parašę el. paštu simona.maciul@gmail.com

Pasidalinkite su kitais!