Imbieras. Nauda ir kada geriau nevartoti

ginger-1918107_960_720

Imbieras – augalas, kuris randamas Japonijos, Indijos, Brazilijos, Jamaikos, Argentinos, Kinijos, Pietų Afrikos ir Vietnamo teritorijose. Jo gimtine yra laikomi vakarų Indijos regionai ir pietryčių Azija.

Išvertus iš sanskrito kalbos žodis zingiber reiškia „raguotą šaknį“. Šio augalo sodinimo periodas – nuo kovo iki balandžio. Augimas gali trukti nuo pusės metų iki 10 mėnesių, priklausomai nuo sąlygų. Subręsta tada, kai viršutiniai lapai pagelsta ir nukrenta.

Dauginasi imbieras šaknimis. Svarbu žinoti, kad juodasis (barbadosiškas) ir baltasis (bengališkas) imbieras – tai tokia pati šaknis, skiriasi tik apdirbimas. Ruošiant juodąjį imbierą nulupama žievė, jis nuplikomas verdančiu vandeniu, dėl to lieka pirminės išvaizdos.

Ruošiant baltąjį imbierą, nuo jo nulupama žievelė, šaknis nuvaloma ir apdirbama 2-jų procentų sieros rūgšties tirpalu arba chloro  kalkėmis. Šio proceso eigoje baltasis imbieras praranda dalį savo naudingų savybių, tampa mažiau aromatingas, ne toks aštrus kaip juodasis imbieras.

Nuo senų laikų imbieras garsėja savo aromatu ir skoniu, daugybe naudingų savybių. Šio prieskonio šaknyje gausu magnio, fosforo, natrio, kalio, mangano, kalcio, silicio, chromo, geležies, nikotininės rūgšties, oktano, oleino, linolio rūgšties, vitamino C, asparagino, cholino, riebalų. Jis turi daug amino rūgščių, kurios labai reikalingos organizmui, tai: leisinas, metioninas, treoninas, fenilaninas, valinas ir triptofanas.

Pagrindiniai imbiero šaknies komponentai yra cukrus, krakmolas, cingiberenas,gingerolis, cineolis, borneolis, feplandrenas, kamfenas, citralis, linalolis ir bisabolenas.

Dėl imbiere esančio gingerolio jo skonis yra aštrus ir deginantis. Imbieras yra mažai kaloringas. 100 gramų imbiero šaknies turi tik 80  kkal.

Naudingos imbiero savybės yra plačiai žinomos. Jis naudojamas daugelio susirgimų gydymui ir profilaktikai. 

Imbieras labai gerai veikia virškinimo sistemą. Patiekalams jis suteikia ypatingą skonį, be to daro juos lengvai įsisavinamus organizmui, padeda išvengti raugėjimo, stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, normalizuoja skrandžio veiklą. Jei reguliariai vartosime imbiero šaknį, apetitas žymiai pagerės.

Imbieras tinka esant peršalimui, lengvina atsikosėjimą, o jo nuoviras – puiki šildanti priemonė.

Šis prieskonis padeda kovoti su organizmo parazitais, turi priešuždegiminių savybių, stiprina imunitetą, naudojamas sergant odos ligomis, rekomenduojamas esant meteorizmui, viduriavimui, geltai, inkstų ir skydliaukės veiklos sutrikimams.

Imbieras ypač gerai veikia kraujagysles, jas valo ir stiprina, mažina cholesterolio kiekį. Jis yra tinkama pagalba gydant aterosklerozę; gerina atmintį, mažina kraujo spaudimą, kelia tonusą ir darbingumą, žvalumą. Tai puiki profilaktinė priemonė padedanti išvengti trombų susidarymo ir insulto.

Imbieras gydo sąnarių skausmus, raumenų skausmus, tinimus, padeda gydant reumatą, artritą ir artrozę.

Moterims jis ypač naudingas. Medžiagos, esančios imbiero sudėtyje, palengvina mėnesinių simptomus, gydo nevaisingumą, nes palankiai veikia gimdą. Imbiero šaknys pašalina toksikozės simptomus: pykinimą, galvos svaigimą, silpnumą, todėl jį rekomenduojama vartoti ne tik nėščioms moterims, bet taip pat žmonėms, kenčiantiems dėl jūros ligos.

Imbierą taip pat rekomenduojama pakramtyti po kiekvieno valgio. Jo aromatas ir dezinfekuojančios savybės geriau veikia nei bet kokia kramtomoji guma bei šalina blogą burnos kvapą, atgaivina. 

Kada reikėtų vengti imbiero

Imbieras turi daug naudingų savybių, bet yra ir aplinkybių, kai jo vartoti nereikėtų. Imbieras patekęs į organizmą labai stipriai veikia vidaus organus, ypač skrandžio ir žarnyno gleivinę, todėl turintiems opų, gastritą, dvylikapirštės žarnos susirgimų, imbiero vartoti nereikėtu, nes tai gali pabloginti padėtį.

Nerekomenduojama vartoti ir tiems, kurie turi kepenų sutrikimų, tokių kaip cirozė, hepatitas, tulžies akmenligė. Medžiagos, esančios imbiero sudėtyje, gali sukelti akmenų judėjimą latakuose, tada gali prireikti medikų pagalbos.

Imbieras gali padidinti kraujavimą. Pradedant nuo įprasto kraujavimo iš nosies ir baigiant hemorojumi – imbieras ne tik kad nepadeda, bet gali ir pakenkti.

Nėščioms moterims, kurios kenčia nuo toksikozės, rekomenduojama gerti imbierą, šių simptomų slopinimui.

Imbieras turi šildančią savybę, todėl jis labai tinka peršalus, tačiau visiškai nerekomenduojamas esant aukštai temperatūrai. 

Imbiero vartojimas su kitais vaistais

Paprastai imbiero vartojimas su kitais vaistiniais preparatais teikia teigiamus rezultatus. Tačiau, tai būna ne visais atvejais. Yra medikamentų, su kuriais vartoti imbiero nerekomenduojama, nes tai gali sukelti nepalankius rezultatus. Rekomenduojama visada pasitarti su gydytoju.

Vaistų, kurie mažina arterinį kraujo spaudimą, stimuliuoja širdies raumens darbą ir tų, kurie vadinasi antiaritminiai, su imbieru vartoti griežtai nerekomenduojama. Imbieras taip sustiprina šių preparatų veikimą, kad daugeliu atvejų gali sukelti perdozavimą bei gali turėti liūdnų pasekmių.

Nerekomenduojama imbiero vartoti ir diabetikams, kurie vartoja įvairius cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus.

Jei žmogus vartoja vaistus, lėtinančius kraujo krešėjimą, tai jų su imbieru vartoti taip pat jokiu būdu nereikėtų, nes jis turi tokių pačių savybių ir gali įvykti perdozavimas.

Imbieras – augalas, turintis begalę naudingų savybių. tačiau, kaip ir visi augalai, turi apribojimus bei pašalinį poveikį. Vartokite jį protingai, tada jis neš jums tik naudą.

Kaip lupti imbierą

Žinoma, kad iš karto po imbiero žievele yra didžiausias kiekis naudingiausių medžiagų, todėl lupti jį reikia labai atsargiai, nuskutant tik ploną paviršiaus sluoksnį peiliuku. Kaip morką.

Imbiero arbata su citrina

Pasigaminkite imbiero arbatos su citrina. Ši arbata unikali tuo, kad viename gėrime galima pajausti tris skonius: saldų, rūgštų ir aštrų. Ir dar, jis turi šildantį efektą. Būtent tai pakelia tonusą ir suteikia energijos, atgaivina.

Kaip išsirinkti imbierą

Lyginant su kitais vaisiais ir daržovėmis, kuriuos renkantis turime atsižvelgti į daugelį matomų ir nematomų kriterijų, imbierą galima išsirinkti labai paprastai. Šviežumą nustatyti galima vizualiai, atkreipiant dėmesį į lygų, nepažeistą, auksaspalvį paviršių galima tvirtai pasakyti – šaknis šviežia. Seną ir nekokybišką imbierą nustatome pagal jo sustorėjusią odą ir akutes joje, kaip ir bulvės. Norime pastebėti, kad imbierą, kurio vaistines savybes aprašėme aukščiau, geriausia pirkti šaknies pavidalu, o ne smulkintą ar maltą, marinuotą ir kt. Juk tik šviežioje šaknyje yra gausu naudingų medžiagų. 

Kaip laikyti imbierą

Imbiero šaknį galima laikyti gana ilgai, bet ji palaipsniui netenka savo naudingųjų savybių ir galų gale lieka tik pusė tos naudos, kurią turi šviežias. Rekomenduojama jį laikyti ne ilgiau 4 – 6 dienų, apatinėse šaldytuvo lentynose arba specialiame daržovių skyrelyje.

Manoma, kad laikant imbierą šaldiklio kameroje, jis išsaugo visas savo naudingas savybes. Galima susmulkintą šaknį užšaldyti specialiame tam skirtame inde ar maišelyje, indeliuose ledukams šaldyti ( taip gausime kaip tik vienos porcijos dydžio kubelį).

Džiovintą imbierą galima laikyti net kelis mėnesius. 

Straipsniu draugiškai pasidalino Saulegraza.com

Pasidalinkite su kitais!