HIMALAJAI – svajonės pildosi – arba kaip viskas prasidėjo? (1 dalis)

himalayas-2901212_960_720

Mūsų vis klausia, kaip sekėsi Indijoje, prašo papasakoti apie ten praleistą mėnesį, bet išgirdę šį klausimą, dažnai susižvalgome ir tik gūžčiojame pečiais: „Visko buvo tiek daug…“

Išties nelengva į kelis sakinius sudėti viską ar bent didesnę dalį to, ką ten patyrėme. Ką jau čia, nelengva pasakojimo sutalpinti ir į vieną dienoraščio įrašą, todėl, pamaniau, pabandysiu apie šią ypatingą kelionę papasakoti keliose jo dalyse. Tikiuosi, pavyks bent truputį atskleisti tai, ką ten pamatėme, išgyvenome, atradome ir supratome. Tikiuosi, rašydama ir pati geriau tai suprasiu.

Himalajų ilgesys

Himalajai. Vien šis žodis, ši samprata ir jos sukeliami jausmai daugelio siejami su kažkuo ypatingu, didingu, tolimu ir kupinu paslapties. Aukščiausias ir jauniausias pasaulio kalnynas laikomas mistinių galių įgijimo vieta, kalnais, kurių olose jau tūkstančius metų nušvitimo siekdami medituoja jogai, didžiausiu alpinistų iššūkiu (neretai – ir paskutiniąja jų kelione), vienu nuostabiausių gamtos stebuklų… Kiekvienas Himalajus įsivaizduoja savaip.

Kelyje.

Man ir mano vyrui Himalajai visada buvo svajonė. Jų viršūnių nuotraukos puošė mūsų telefonų ir kompiuterių ekranus, rinkdamiesi dokumentikos, kurią žiūrėsime, temas, dažniausiai visų pirma ieškodavome ko nors, susijusio su Himalajais, kelionėmis į tuos kraštus. Užsimerkę, užsisvajoję įsivaizduodavome begalinę Himalajų tylą, neaprėpiamas erdves, sniegu tapytas didingas viršūnes ir… kažką neatrasto ir labai svarbaus, labai gilaus viduje. Nežinau, kodėl ir iš kur visa tai, bet atrodė, turime ten atrasti tai, ko taip ilgu.

Ar atradome? Gal.

Nutapytos Kailašo viršūnės magija

Kadangi prieš metus su puse pirmą kartą apsilankėme Indijoje (apie pirmąją mūsų kelionę skaitykite čia), taip greitai grįžti į šią šalį neplanavome, nors ir labai dažnai apie tai svajojome.

Burtai prasidėjo pavasarį, draugams – menininkams Arminui ir Justinai mums įteikus netikėtą dovaną – Armino švelniomis pastelinėmis spalvomis nutapytą Kailašo viršūnę. „Linkime nukeliauti į Himalajus“, – tarė jis, nes kadaise buvome kartu garsiai apie tai pasvajoję. „Keliaukime kartu!“, – pridūriau aš.

Armino Raugevičiaus nutapytas Himalajuose esantis Kailašo kalnas. Lino suknelė „Drugelis“.

Dabar suprantu, kad tikriausiai tą akimirką burtai ir pradėjo veikti, nes po dviejų savaičių visi keturi jau buvome įsigiję bilietus į Delį, iš kurio traukiniu keliavome į Haridvarą – Himalajų pradžią. Jiems įteikiant paveikslą, dar visiškai neketinome keliauti, netgi nebuvome apie tai rimčiau susimąstę. Kažkas taip tobulai viską sutvarko… dažnai mums net nenutuokiant.

„Reikia tiesiog važiuoti“

Po savaitės tie patys draugai vėl mus aplankė. Šįkart Justina užsiminė svarstanti apie rudens kelionę į Himalajus. Pasidžiaugusi jų ketinimu, apie galimybę keliauti kartu nei akimirkai nesusimąsčiau. Žinojau – mūsų šio laikotarpio planai ir galimybės kitokios. Tačiau ir vėl kažkieno valia buvo svarbesnė nei mano įsivaizdavimas.

Po pokalbio išaušęs pavasario rytas buvo nepaprastai gražus. Tas, kurį pasitinkant taip lengva atsikelti iš lovos, nors visi dar miega, kai lauke taip gaivu, tylu ir tiesiog gera. Viena sėdėjau kieme, pievelėje, gaudžiau saulės spindulius, meditavau ir — staiga supratau, tiesiog aiškiai pajutau, kad turime šį rudenį keliauti į Indiją. Gal tai skamba keistai ir truputį juokingai, bet mano viduje apsigyveno žinojimas, kad mes tikrai išvyksime. Dar neįsivaizdavau, kaip tai padarysime (laikas, pinigai, darbai, planai…), bet neabejojau, kad mums pavyks.

Nors pati jau žinojau, kad turime keliauti į Indiją, dar turėjau apie tai papasakoti vyrui. Maniau, reikės jį įtikinėti, įkalbinėti, jau ieškojau argumentų, kodėl verta keliauti. Kai Darius po kurio laiko prisijungė prie manęs kieme, nedelsdama pasakiau jam: „Žinok, mes turime šį rudenį keliauti į Indiją.“ Labai nustebau išgirdusi: „Gerai…“

Vėliau buvo daugybė kitų sutapimų ir netikėtų įvykių bei sprendimų, vėl ir vėl leidusių mums įsitikinti šios kelionės reikiamybe. Tačiau svarbiausia, kad po savaitės jau turėjome bilietus į Indiją, kur ketinome praleisti visą mėnesį.

Pakeliui į oro uostą

Laukite tęsinio kituose dienoraščio įrašuose.

Svetainė: E-darna.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!