Nepavydėtinos problemos ir nuostabi pabaiga. Ar gyvenimo sunkumai turi prasmę?

negyvenama sala

Kartą jūroje sudužus laivui vienintelį išsigelbėjusį žmogų bangos išmetė į mažą negyvenamą salą. Nelaimėlis karštligiškai meldėsi Dievui, prašydamas jį išgelbėti, ir kiekvieną dieną atidžiai stebėjo horizontą, vildamasis sulaukti pagalbos. Tačiau niekas nesirodė. Galiausiai visiškai išsekęs žmogelis iš jūros išplautų medžio nuolaužų susirentė mažą lūšną, kad galėtų pasislėpti nuo gamtos stichijų ir išsaugoti savo negausią mantą.

Vieną dieną žmogus išėjo ieškoti maisto, o grįžęs atgal nustėro – namelį rijo liepsnos, o dūmai kilo iki pat dangaus. Įvyko tai, kas galėjo nutikti blogiausia. Jis prarado viską, ką turėjo. Apėmė sielvartas, pyktis ir nusivylimas tikėjimu. „Dieve, kaip tu galėjai šitaip su manimi pasielgti?“ – raudojo jis.

Kitą dieną, anksti ryte, jį pažadino keistas triukšmas. Prie salos artinosi laivas! Jis atvyko jo išgelbėti! „Iš kur sužinojote, kad aš čia?“ – savo gelbėtojų paklausė suvargęs vyras.

„Pamatėme tavo dūmų signalą“, – atsakė jūreiviai.

Kai užgriūva sunkumai, nesunku pasiduoti slogiai nuotaikai, tačiau nenuleiskime rankų, nes Dievas visuomet veikia mūsų gyvenime. Netgi skausmuose ir kančioje… visuomet laukia dovana!

Prisiminkite tai, kai atrodys, kad jūsų maža trobelė tuoj supleškės iki pamatų. Gal tai tiesiog yra dūmų signalas, pritraukiantis Dievo malonę.

 

Dhirašanta dasa

Pasidalinkite su kitais!