Gyvenimo kelionė

sun-141076_960_720

Materialus pasaulis yra lyg tamsus tunelis, o Dievo Karalystė yra šviesa. Bhagavad-gitoje teigiama, kad pasaulietinis žinojimas yra persmelktas iliuzijos, majos. Viskas, ką patiria juslės (vaizdas, garsas, lytėjimas, skonis, kvapas) ir protas, yra laikina bei apgaulinga. Kol žmogiškoji būtybė su jais kontaktuoja, jie atrodo pakankamai realūs, bet praeities potyriuose realybės yra ne daugiau nei sapnuose.

Šitai galima lengvai suprasti pagalvojus apie savo išgyventus metus. Jie neatrodo mums labiau apčiuopiami nei sapnai. Gyvenimas primena bėgimą sapnų tuneliu.

Įsmunkame į šį tunelį (gimimas) ir mus apgaubia jo tamsa. Šioje tamsoje veržiamės į priekį, o pro mus skrieja gausybė iliuzinių formų – garsai, reginiai, skoniai, lytėjimai, kvapai. Susiduriame su įvairiausiais vyrais bei moterimis, šalimis, kraštais, žemės, saulės ir kitomis materialios visatos sistemomis. Po to staiga ištrūkstame iš šito tunelio (mirties metu) ir vėl patenkame į šviesą.

Tikrovė yra ši šviesa, o ne tunelis. Tie, kuriems terūpi žinios apie tunelį, apgaudinėja patys save. Tunelio universitetai ir tunelio profesijos nėra skirtos išmintingai asmenybei. Tam, kuris iš tiesų yra išmintingas, rūpi tikrovė.

Tikrovė – tai Dievo Karalystė, amžina ir reali palaimos-žinojimo-absoliuto buveinė. Šioje Karalystėje, o ne tunelyje, iš tiesų esame laisvi ir kupini palaimos.

Dhirašanta Gosvamis

Pasidalinkite su kitais!