Geriausias tikslas – neturėti tikslo? (I dalis)

tikslas

Norime mes to ar ne, metai kažkada baigiasi. Ir, greičiausiai, kažkurią gruodžio ar sausio dieną atsiversime sąrašą, kurį kūrėme metų pradžioje, ir pažiūrėsime į savo tikslus. Prie vienų išdidžiai padėsime riebų pliusą, o prie kitų – ne mažiau riebų minusą. Ir vėl gilinsimės į tikslų formulavimo principus, ieškosime naujos informacijos apie tikslų siekimą, sudarinėsime naują sąrašą ir sakysime sau „na jau šiais metais tai tikrai…“ Nes išorė garsiai trimituoja, kad būtent taip privalo elgtis sėkmingas ir save gerbiantis žmogus.

Tikslų temos nagrinėjimas mane atvedė prie eilinės išvados – kaip ir dauguma temų, ši tema taip pat yra nevienareikšmiška. Viena teorija teigia, kad tikslus turėti būtina, tuo pat metu kita filosofija tvirtina, kad būtent tikslai ir daro mus nelaimingus, todėl jų turėti oi kaip neverta.

Gyvenimas išsikeliant tikslus mums yra labiau pažįstamas, įprastesnis, tad verta pasižiūrėti, o kaip gi atrodo gyvenimas be tikslų? Mano gyvenime buvo laikotarpis, kai gyvenau be tikslų, tačiau gerosios patirties šiuo klausimu nesukūriau, kažko, matyt, nesupratau, neapčiuopiau ar klaidingai interpretavau, todėl apie tą laikotarpį galiu pasakyti tik tiek – tuo metu mano gyvenime vyko vienas didelis niekas. „Bet juk yra taip gyvenančių žmonių“, – pagalvojau ir vieną tokį atradau, į kurio mintis tiesiog panyri ir supranti – taip, tai yra tai, ko ieškojai. Todėl apie gyvenimą be tikslų kalbėsiu remdamasi populiaraus amerikiečių rašytojo, tinklaraštininko, projekto „Zenhabits“ autoriaus Leo Babauta mintimis.

Geriausias tikslas – neturėti tikslo

„Aš nieko negaliu padaryti su praeitimi. Taip pat, kaip ir su ateitimi. Aš gyvenu šiandien.“

R. W. Emerson

Idėja, kad žmogus turi išsikelti sau aiškius ir pasiekiamus tikslus, giliai įsišaknijo mūsų kultūroje. Daug metų aš gyvenau, nuolat keldamas tikslus ir siekdamas jų. Jeigu pasidomėsite, atrasite, kad daugybę laiko skyriau temai, kaip atrasti ir siekti tikslų.

Bet paskutinius metus aš gyvenu be jokių tikslų. Ir tai suteikia visiškos veiksmų laisvės pojūtį, ir priešingai tam, kuo jus bando įtikinti, tai nereiškia, kad aš negaliu pasiekti aukštų rezultatų. Tai tik reiškia, kad aš lioviausi riboti savo veiksmus tikslais.

Pasižiūrėkite į populiarų teiginį: „Jūs niekada niekur nenueisite, jeigu nežinote, kur einate“. Ir tai skamba logiškai. Tačiau šis teiginys atrodo abejotinas, kai tik nustoji taip galvoti. Padarykite paprastą eksperimentą. Išeikite į gatvę ir eikite bet kuria, atsitiktinai pasirinkta, kryptimi. Nebijokite taip pat atsitiktinai pakeisti krypties. Po 20 minučių, po valandos… jūs būtinai kažkur ateisite. Skirtumas tik tas, kad kelionės pradžioje jūs nežinojote, kad ateisite būtent čia.

Sunkumas vienas – jūs iš anksto turite norėti pakliūti į tokias vietas, apie kurias anksčiau nesate girdėję. Jeigu jūs gyvenate, nesiekdami iš anksto nustatytų tikslų, jūs tyrinėjate naujas teritorijas. Jūs atveriate sau kažką netikėto. Jūs patenkate į nuostabias vietas. Tuo ir nuostabi gyvenimo be tikslų filosofija. Bet gyventi pagal šią filosofiją nėra lengva. Šiandien aš gyvenu be tikslų, bet kartais „pagaunu“ savo norą išsikelti tikslą. Ir tada save stabdau. Aš niekada neturėjau tikslo gyventi be tikslų, aš tik mokausi daryti tai, kas teikia man malonumą, kas suteikia man neįtikėtiną laisvę.

Kažkada aš turėjau po 1–3 tikslus per metus ir dar kiekvieną mėnesį po kelis „potikslius“. Kiekvieną savaitę aš vertindavau veiksmus, kuriuos reikia padaryti, kad tikslai būtų įgyvendinti, ir kiekvieną dieną buvau susitelkęs ties tų veiksmų atlikimu.

Gaila, bet niekada nebuvo taip, kad viskas įvyktų tiksliai pagal planą. Jums puikiai pažįstama tokia situacija. Jūs žinote, kad turite atlikti kažkokią užduotį ir stengiatės mintyse laikyti galutinį tikslą, kad iš jo pasisemtumėte motyvacijos. Bet gali būti, kad dėl kažkokių priežasčių jūs bijote atlikti tą užduotį ir todėl nuolat ją atidedate. Jūs darote kitą darbą, arba tikrinate elektroninio pašto dėžutę, arba naršote Facebook’e, arba ir visai nusispjaunate į tą užduotį.

Rezultatas: jūsų savaitės ar mėnesio tikslai pakeičiami kažkuo kitu, atidedami, ir staiga jūs pasijuntate nusivylę, smerkiate save, nes nesugebėjote būti disciplinuotas. Labai sunku – pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ką gi daryti? Jūs peržiūrite savo tikslus ir išsikeliate naujus. Pas jus atsiranda pluoštas naujų „potikslių“ ir taktinių planų. Ir jūs vėl žinote, kur einate, nes turite tikslus.

Ir jums vėl nepavyksta realizuoti planų. Taip, kartais jūs pasiekiate tikslą ir tuomet nustembate. Bet dažniausiai jūs jų nepasiekiate ir tada save baudžiate. O paslaptis tokia: problema yra ne jumyse, problema sistemoje. Tikslų kėlimas kaip sistema yra pasmerkta žlugti.

Net tada, kai jūs darote viską teisingai, niekada nepavyksta idealiai. Nes: jūs apribojate savo veiksmus. Net jeigu jūs nenorite kažko daryti, jūs priversti tai daryti. Jūs pasirinkote savo kelią ir nepasilikote laisvos erdvės laviruoti ir tyrinėti naujas teritorijas. Jūs turite vykdyti planą, net jeigu užsidegėte kažkuo kitu.

Kai kurios tikslų kėlimo sistemos yra lankstesnės, bet nei viena nėra tokia lanksti, kaip tikslų nebuvimas.

Kaip atrodo gyvenimas be tikslų?

Taip, jis labai skiriasi nuo to, kuriame yra tikslai. Jūs neturite tikslų nei metams, nei mėnesiui, nei savaitei, nei dienai. Jūs nepamišęs dėl savikontrolės ar veiksmų vertinimo. Jums net nereikia rašyti darbų sąrašo, nors priminimai tikrai dar niekam nepakenkė, jeigu esate įpratę prie jų. Ką gi jūs veikiate? Kiaurą dieną vartotės lovoje, miegate, žiūrite TV ir valgote? Ne, jūs tiesiog dirbate. Jūs randate darbą, kuris jus įkvepia, ir jį darote. Tai, kad jūs neturite tikslų, nereiškia, kad jūs nieko nedarote: jūs galite kažką sukurti ir visiškai pasinerti į tai, ką darote.

Ir tai iš tiesų yra puiku. Jūs pabundate ir darote tai, kas jums patinka. Pavyzdžiui, aš daug rašau įvairiems tinklaraščiams. Dar galiu rašyti pasakojimus leidiniams arba pradėti dar vieną knygą, arba sukurti naują programą, arba bendrauti su įdomiais žmonėmis. Nėra jokių apribojimų – aš laisvas.

Ir aš padarau daug daugiau, nei tada, kai išsikeliu sau tikslą, nes aš darau tik tai, kas man iš tikrųjų teikia malonumą. Ir visai nesvarbu, ar aš pasiekiu tai, ką suplanavau: prasmė tame, kad aš darau tik tai, ką myliu. Aš lankausi neišpasakytai gražiose vietose. Nors išeidamas iš namų, aš nežinau, kad pateksiu būtent ten.

Laukite tęsinio…

Drasagyventi.lt

Pasidalinkite su kitais!