Anantara Das. Dienoraštis. Dvasiniai turtai, kuriais verta dalintis

hands-1209337_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Birželio 1 diena

Sveiki, mielieji, pirmiausia visus sveikinu su vasara. Aišku, vasara nėra vien metų laikas ar kalendorinė diena. Vasara – tai kai širdyje šviesu, šilta, ramu, norisi dalintis gerumu ir visus mylėti. Vasara žmogaus širdyje turėtų būti visą dieną, visais metų laikais ir tęstis visą gyvenimą.

Šiandien panagrinėkime laišką, kurį gavau jau senokai, bet tik šiandien galiu į jį atsakyti.

„Harė Krišna, Anantara das. Žinau, kad esate labai užimtas ir jums rašo daugybė žmonių, bet tikiuosi, kad galėsit patarti, kaip elgtis. Aš su sūnumi neseniai buvau pas jus atvažiavusi. Tiek daug visko norėjau paklausti, bet įėjus pro duris užplūdo tokia ramybė, kad viską pamiršau :) protas tiesiog ilsėjosi.

Aš buvau užsiminusi apie savo tetą, kuri dabar serga smegenų vėžiu, praktiškai nekalba, bet viską girdi ir supranta. Mano pusseserės ir dėdės nenori nepriimti ir sako, kad netiki dvasiniais dalykais. Teta buvo matematikos mokytoja ir visa jos šeima yra „įsižeminusi“ (jeigu galima taip pasakyti). Kiek bandau juos nukreipti dvasiniu keliu, jie užblokuoja mano pastangas, sako, kad tai jau nepadės,  neduos jokio atsakymo ar nusiraminimo. Nežinau kodėl, bet aš kažkokiu būdu, nors mes niekada per daug nebendraudavom, prisiėmiau atsakomybę už tetą, labai jaudinuosi, kad ji išeis „tamsoje“. Ši mintis neduoda man ramybės, bet nežinau, kaip teisingai pasielgti, kad šioje situacijoje neįžeisčiau jos artimųjų. Teta labai džiaugiasi, kai aš pas juos ateinu. Turbūt kažką jaučia. Aš vis kartoju už ją mantrą, bet man atrodo, jog to nepakanka. Vis bandau sakyti, kad pasikviestų kunigą, kad su ja pašnekėtų, bet jie nenori. Jaučiu sunkumą, širdis virpa, kad jie to nenori… negaliu perduoti jausmų, kuriuos jaučiu, bet ši padėtis labai mane jaudina. Patarkit, prašau, ką galiu padaryti šioje situacijoje…“

Atsakymas

Smagu skaityti šį laišką, kai moteris rūpinasi ne materialia savo tetos padėtimi, bet dvasine.

Žmogaus dvasinė padėtis yra trilijonus kartų svarbesnė, negu materiali padėtis. Kiek žmogui mes beduotume pinigų ar daiktų, jis viską turės palikti mirties akimirką. Tačiau dvasiniai turtai – Dievo pažinimas, gali žmogų išgelbėti nuo pražūties.

Kas neduoda ramybės šiai moteriai?

Teta, buvusi matematikos mokytoja, serga smegenų vėžiu, beveik nekalba, tačiau viską girdi ir supranta.

Smegenų vėžys, šios ligonės atveju, tai – mechaniškas, matematinis viso šio pasaulio matymas ir atitinkamas, „sausas“ visų žmonių vertinimas bei apskaičiuotas elgesys su jais. Kitaip sakant – matematika ją „suėdė“. Gyvenime turėjo būti žmonės ir santykiai su jais, o buvo matematika ir netikras gyvenimas.

Pusseserės ir dėdės – netikintys į Dievą žmonės. Ligonei nenori pakviesti net kunigo.

Vedose yra sakoma, kad Kali amžiuje tik su 25 % žmonių galima kažką kalbėti apie Dievą. Kiti žmonės šiame amžiuje Dievą absoliučiai neigs ir Juo netikės. Todėl Jūsų giminaičiai patenka į tą 75 % žmonių kategoriją, kurie į savo gyvenimą nepriima Dievo, ir tiek.

Tačiau reikia mokėti savo gyvenime priimti ir tuos žmones, kurie netiki Dievu. Negalima tokių žmonių smerkti ar juos niekinti, pykti ar dar kažkaip įžeidinėti.

Kaip padėti tetai?

Kaip padėti tetai? Jūs jau padedate, kadangi kartojate Maha–mantrą. Galite kasdien nueiti jos aplankyti ir paskaityti prie jos ausies Bibliją (ką nors apie Kristų) arba knygą „Krišna – Aukščiausias Dievo Asmuo“. Tiesiog paprašykite, kad giminaičiai jus paliktų vienas kambaryje ir jai skaitykite. Supažindinkite su Dievu, nes jai daugiau niekas ir negali padėti.

Galite jai nupirkti rožančių ar džapą ir įdėti į ranką, tegul nors laiko (gal giminaičiai leis tai padaryti). Tada Jūsų tetai būtų ramiau.

Kiekvieną kartą, kai nueinate aplankyti ligonės, galite pakrapinti ją šventu vandeniu.

Galite nunešti čarinamritos (šventas gėrimas vaišnavų tradicijoje, – red. past.) ir kiekvieną dieną keletą lašelių įlašinti į burną.

Taip pat galite ant kaklo uždėti Tulasi karolius (Tulasi – vaišnavų tradicijoje šventu laikomas medelis, manoma, kad iš jo medienos pagaminti karoliai, nešiojami ant kaklo, apsaugo žmogų, – red. past.).

Galite parodyti Dievo atvaizdą iš “Bhagavad-gitos”, tada ji matys ir sužinos, kaip atrodo Dievas. Tegul ji kasdien atsimena tą vaizdą.

Ir, aišku, toliau melskitės už ją.

Aš jus myliu už jūsų gerumą.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė, Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!