Du valdovai (Vedų pasakėčia)

krsna-arjuna-4-armed-form

Viešpats Krišna sumanė patikrinti Žemėje gyvenančių valdovų išmintį, todėl kartą pasikvietė pas save Durjodhaną – karalių, kuris garsėjo savo grubumu ir šykštumu. Jo šalies piliečiai gyveno nuolatinėje baimėje.

Krišna tarė Durjodhanai:

– Aš noriu, kad tu apeitum visą pasaulį ir surastum iš tikrųjų gerą ir sąžiningą žmogų.

Durjodhana sutiko ir išėjo ieškoti tokio žmogaus. Jis susitiko ir kalbėjosi su daugybe žmonių. Po kiek laiko sugrįžo pas Krišną ir tarė:

– Mano Viešpatie, aš padariau viską, kaip Tu man liepei. Apėjau visą pasaulį ieškodamas tikrai gero žmogaus, bet tokio neradau. Žmonės, kuriuos sutikau, buvo savimylos ir nusidėjėliai. Neįmanoma surasti gero žmogaus – tokio, kokio Tu prašei.

Tada Krišna liepė pakviesti kitą valdovą – Dharmaradžą. Šis karalius buvo žinomas kaip kilnus ir geras valdovas, labai mylimas savo šalies piliečių.

Krišna tarė jam:

– Dharmaradža, prašau, apeik visą pasaulį ir surask man nors vieną nuodėmingą žmogų.

Nieko nelaukdamas Dharmaradža pakluso Krišnai ir iškeliavo į kelionę, kurioje sutiko daugybę žmonių. Jis klausinėjo visų, ar jie žino, kur gyvena koks labai nuodėmingas žmogus. Daug laiko praėjo, kol jis sugrįžo atgal pas Krišną ir tarė:

– Mano Viešpatie, aš Tave nuvyliau. Aš neradau tokio žmogaus, kokio Tu norėjai. Radau daug apgautų ir suklydusių žmonių. Radau tokių, kurie gyveno nežinodami, kaip teisingai gyventi. Tačiau aš niekur neradau visiškai nuodėmingo žmogaus. Visi žmonės, kuriuos buvau sutikęs, buvo geros širdies, nepaisant jų silpnybių!

Šaltinis: Laimingų moterų pasaulis

Redagavo Lina Staponaitė

 

Pasidalinkite su kitais!