Dirbu nemėgstamą darbą! Ką daryti?

still-life-3126536

Teko girdėti kokį nors žmogų tai sakant? Deja, bet girdime tai dažnai, labai dažnai. O dar blogiau, jei patys esame tokioje situacijoje. Vadinasi, turime rimtą temą pokalbiui. Tad ką darysime? Bandykime pakeisti situaciją. Ar jums to norisi? Tikrai? Jei norėsite pakeisti situaciją, reikės keistis ir patiems. Reikės pergalvoti savo elgesio modelį. Žodžiu, reikės dirbti. O dirbti su savimi taip nesinori… Nesinori. Labai nesinori.

Tačiau dabar jums reikia apsispręsti. Neskubant. Lėtai. Tam gali prireikti ne vienerių metų. Nieko tokio. Laimingas gyvenimas to vertas. Jis nepigus. Jis tikras. Variantai tik du. Ar lengviau tai išgirdus? Pasirinkimas nedidelis: arba paliekam viską taip, kaip yra (tai reiškia: ramus, nusistovėjęs gyvenimas su nemėgstamu darbu), arba renkamės antrąjį variantą: ieškome gyvenimo – laimingo gyvenimo; gyvenimo su galimybe gyventi – oro ir džiaugsmo pilnais plaučiais. Tam mums reikės šešių ingredientų. Ar jūs pasiruošę? Tuos šešis ingredientus reikės kaip nors gauti, o tada „iškepti“ savo gyvenimą. Laimingą gyvenimą. Na ką, jaunieji virėjai. Pasiruošt, dėmesio, startas.

Pirmas ingredientas

Imam dabartinį darbą ir… priimame jį. Ką tai reiškia? Priimame jį į savo vidų ir sąmonę. Pasakom sau garsiai: „Tai mano darbas, aš jo vertas (verta). Tai, kad aš jį gavau, nėra atsitiktinumas. Šis darbas mane daug ko moko.“ Pirmasis ingredientas labai svarbus. Viduje nepriėmę savo dabartinio darbo ir už jį nepadėkoję, svarbiausia, viso to neįsisąmoninę, mes negalėsim dėti kitų ingredientų. Kiekvieną rytą pabudę padėkokite už nemėgstamą darbą, kurį turite. Mintyse apkabinkite bendradarbius ir viršininką, palinkėkite jiems geros dienos. Kiekvieną rytą. Kiekvieną. Kasdien. Linksma? Tikriausiai jau nebe… Nebesinori toliau virti? Ajajai, o aš maniau, kad mes iš tikrųjų norim kažką pakeisti savo gyvenime. Norim, norim, labai norim. Tada gerai, įmaišykime antrą ingredientą.

Antras ingredientas

Tikėjimas, kad jums pavyks atrasti savo pašaukimą ir veiklą pagal jį. Daugelis žmonių yra šventai įsitikinę, kad iš to, kas jiems patinka, „gyventi neįmanoma“. Tačiau mano pažįstamų tarpe gerai dažniausiai gyvena kaip tik tie, kurie, visuomenės įsitinkinimu, taip neturėtų gyventi: dainininkai, menininkai, ekologai, vertėjai, rašytojai, mokytojai, treneriai, jogai, kelionių organizatoriai, sveikuoliai… Didžioji jų dalis – laimingi žmonės, nemažai jų dar ir turtingi. Kodėl? Kaip bebūtų keista, dėl to, kad jie pasirinko studijas ir darbą ne toje srityje, kuri buvo geidžiama ar paklausi. Jie nuolatos vėl ir vėl gyvenime darė vis naujus pasirinkimus, be to, dažniausiai ne kartą persikvalifikavo savo ieškojimuose. Rinkosi ir rinkosi – ir būtinai klausydami širdies balso. Jie klausėsi, ką diktuoja intuicija: „Kur mano kelias? Koks mano pašaukimas? Kaip aš galiu būti naudingas kitiems? Kaip galiu realizuoti save?“ Tačiau svarbiausia tai, kad jie tikėjo, jog tai suras. Savo kelią. Ir kelią į save. Aš taip pat esi vienas iš jų. Todėl šitie patarimai man nėra teoriniai. Viską teko pereiti pačiam. „Antro ingrediento“ laikotarpį išlaiko ir praeina tik tie, kurie turi tvirtą tikėjimą ir neieško greitos sėkmės. Veikiau jie ieško pilnatvės, ateinančios per savo misijos realizavimą. Šis antras ingredientas bus jūsų egzaminas. Ar turite jėgų tikėti, kad galite padėti žmonėms, dirbdami pagal savo pašaukimą? Ar tikrai turite? Ar ilgai šis jūsų tikėjimas tvers? Įvertinkite tai. Ir judam toliau. Tamtararam.

Trečias ingredientas

Laisvalaikiu savanoriauti, taip išbandant įvairias veiklos sritis. O ką daryti ne laisvalaikiu? Žinoma, kaip ir visada – dirbti nemėgstamą darbą, juk mums tai taip puikiai sekasi… Savanorystė labai padeda keisti mūsų vidinį pasaulį, ji perrašo daugelį išankstinių ribojančių įsitikinimų. Iki kol pradėjau savanoriauti neįgalių vaikų namuose, aš galvojau, kad man gyvenime nesiseka. Bet labai greitai supratau, kad man labai, labai sekasi. Savanorystė daro stebuklus ir padeda atskleisti paslėptą vidinį potencialą. Psichologas Olegas Gadeckis savo knygoje „Likimo dėsniai“ gražiai ir suprantamai aprašo, kaip mūsų gyvenime veikia ribojantys įsitikinimai, kaip jie atima iš mūsų laimę. Būtinai perskaitykit. O dabar – marš į „Google“ ieškoti, kokios savanoriškos organizacijos veikia jūsų mieste ar rajone. Užsirašykite į keletą iš jų. Ir. Ir. Ir… sveikinu. Jūsų nepakartojama kelionė jau prasidėjo. O dabar, ponai ir ponios…

Ketvirtas ingredientas

Kai savanoriaudami ir ieškodami savęs atrandame veiklą, kuri teikia prasmę ir vidinį pasitenkinimą, mes ją paverčiam savo hobiu. Pradedam laisvalaikiu piešti, dainuoti, konsultuoti draugus ir t. t. Kas tai bebūtų, mes tai padarom nuolatine savo laisvalaikio dalimi. Reguliariai skiriame tam laiko. Taip jūsų hobis pradės augti. Pirmiausia, augs jūsų įgūdžiai ir žinios. Dėl to, kad tai – jūsų mylima veikla, pamažu plėsis ir žmonių, norinčių iš jūsų šitų paslaugų ar produktų, ratas. Taip po truputį jūsų hobis užims vis didesnę kasdienybės dalį. Galiausiai tada ateis laikas penktam ingredientui.

Numeris penki

Palaukti, kol hobis pradės generuoti stabilias pajamas. Nedeginti tiltų. Daugelis žmonių daro šią klaidą. Jie randa širdžiai mielą veiklą ir jau kitą dieną meta savo nemėgstamą darbą. Viskas gerai, spėsit viską mesti. Ramiai ir toliau dirbkite savo sename darbe, tiesiog pomėgiui skirkit pakankamai laiko. Stebėkit, kaip jūsų patirtis ir pajamos šioje srityje auga. Reikia sulaukti, kol pajamos bent šiek tiek nusistovės, kol jos bus tenkinančios. Kantrybė būtina. Taip, tiesiog kantrybė. O tada žengiam šeštąjį žingsnį. Oi, atsiprašau, dedam…

Ingredientas, numeris šeši

Pereinam iš nemėgstamo darbo į tą, kurį dieviname – į savo hobį. Šio punkto premija: jums daugiau niekada gyvenime nebereikės eiti į darbą. Paprasčiausiai daugiau nedirbsit – jūs užsiimsite savo mėgstama veikla, kuris jums teiks prasmę ir pasitenkinimą. Bus sunku tai pavadinti darbu. O kaip kitaip tai galima vadinti? Arčiausiai turbūt būtų žodis „savirealizacija“, na, arba, paprasčiau tariant – laimė.

Taigi, receptą jau žinom. Esam pasiruošę virti. Virkime! Taip, taip, šiandien pat pradėkime. Teorijos daugiau nereikia – imkime ir virkime. Arba kepkime, kaip kam pagal skonį. Svarbu sudėti visus reikiamus ingredientus. Žinot ką? Jums pavyks. Galbūt ne iš pirmo karto. Tikrai ne pirmą savaitę. Tačiau ilgiau brandintas patiekalas bus tik skanesnis. Nepamirštamo skonio.

Gero laiko virtuvėje. Jūsų puodo brolis,

 

Darius Ražauskas

Redagavo Lina Staponaitė

Šaltinis: Dariaus Ražausko tinklaraštis www.esujums.lt

Pasidalinkite su kitais!