Devyniolikmetis Simonas Dailidė: darysiu viską, kas mano jėgose, kad prablaivinčiau Lietuvą!

13091880_1194991513853190_5914070071443047962_n

Esu Simonas Dailidė, 19 metų, gimiau ir augau Vilniuje. Mokausi profesinėje mokykloje, tai ketvirta mokymosi įstaiga. Nuo 5 klasės nesimokiau, ir, kas įdomiausia, šiemet baigsiu 12 klasių nesimokydamas.

Trumpa gyvenimo istorija

599467_468515219834160_300515671_nRūkyti pradėjau 5-oje klasėje. Būdavo, jog net naktimis, prieš eidamas miegoti, išlįsdavau pro langą parūkyt. Tada pabandžiau ir žolės, ir alkoholio. Nors alkoholio, aišku, kaip visose „normaliose“ šeimose, gaudavau paragauti ir per šventes. Buvau tikrai labai sunkus vaikas. Pastabos, socialinės pedagogės, auklėtojos, direktoriaus skambučiai, tėvų kvietimai į mokyklą, vėliau policija… Iš pirmosios mokyklos (Baltupių vidurinė) išmetė 9-oje klasėje. Teko būti išvežtam iš mokyklos ir policijos mašina, esu  nakvojęs areštinėje. Tais pačiais metais išmetė ir iš kitos, Fabijoniškių vidurinės mokyklos. Neturėdamas kur eit, pradėjau mokytis internetu, teisingiau, už mane mokėsi mano tuo metu buvusi draugė… Galima sakyti, baigė keletą klasių už mane (taip, tai Lietuvoje įmanoma). Žodžiu, gyvenau kaip normalus jaunuolis. Na man tai atrodė normalu. Prieš 3,5 metų mano gyvenimo būdas pasikeitė 100 %.

Pokyčių pradžia

923176_604038506281830_1346678989_nIš esmės mano gyvenimą pakeitė 2009 m. Šventojoje vykusi Sveikuolių stovykla, kurią organizavo Sigita Kriaučiūnienė, Dainius Kepenis ir Eligijus Valskis. O į tą stovyklą atvedė Dievo siųsta Jūratė Ačė. Buvau toli gražu ne iš tokių, kurie važinėtų į jogos stovyklas… Po tos stovyklos jau viduje kažkas labai pasikeitė… Nuėjau į profesinę mokyklą – „Vilniaus statybininkų rengimo centrą“,  kuriame dabar ir baiginėju mokslus. Bet tuo metu per pertraukas dar vaikščiodavau rūkyt. Aš gi buvau „kietas“.

Pats kritinis lūžis buvo po dar vienos stovyklos Molėtuose. Kitą dieną po stovyklos buvo mano gimtadienis. Buvau pripildytas gerų emocijų, pozityvumo, o draugai gimtadienio vakarėlyje jau atrodė visai iš kito pasaulio. Tą vakarą į mane labai keistai žiūrėjo… Turėjau draugę, jai irgi viskas buvo labai keista ir neįprasta, kad aš nevartoju alkoholio ir nevalgau mėsos! (Rūkyti rūkiau.) Prieš visą vakarą ir naktį vykusį spaudimą atsilaikiau, likau neprigirdytas. Tiesiog dingo noras tai daryti.

Taigi, metęs alkoholį, pradėjau rūkyt žolę, tikinau save, kad tai geriau. Nes jei nebevartočiau nieko, reiktų keisti aplinką, draugus… Rūkiau kiekvieną dieną: ryte prieš pamokas, per pietų pertrauką ir keletą kartų vakare. Esu ir platinęs. Ir taip gerus dvejus metus. Nežinau, iš kur atsirasdavo pinigų, bet visą laiką tam užtekdavo. Gerai žinau tą gyvenimą. Ir tą virtuvę. Kompanijoje esu bandęs ir „įvairesnių“ kvaišalų. Na, žodžiu, neišsiskirdavau :).

Kai supratau, kad taip nieko nebus, nuėjau į dar vieną „Yes“ kursą, kurį vedė Jūratė Ramanauskaitė, ir pasakiau sau, kad mesiu rūkyti. Ir mečiau. Nuo tada pasikeitė visi likę draugai ir pažįstami… Dabar iš jų jau su niekuo nebendrauju… Keliai tiesiog išsiskyrė. Na, dar kartais pasišnekam su mane visą šį laikotarpį lydėjusia drauge. Nors sutinku buvusius draugus mokykloje, klasėje… jie labai keistai į mane žiūri. Bet man gal tai net patinka :).

Dabar gilinuosi į šią didelę problemą. Alkoholis, rūkymas jaunimo tarpe yra labai populiarus ir populiarėja žaibišku greičiu…

Dabartinis gyvenimo būdas

12316581_1098704790148530_1998684942021704430_nAš NENUSPRENDŽIAU ir NEPASIRINKAU tokio gyvenimo būdo. Jis pats atėjo ir mane pasirinko – ačiū jam, esu patenkintas ir dėkingas :). Jis dar nėra visiškai toks, kokio norėčiau, ar galėtų būti ir tikrai bus ateityje. Be abejo, nevalgau giminaičių, gyvūnų, iš dalies nevartoju narkotikų. Sakau iš dalies todėl, kad laikau narkotikais ir cukrų, ir „facebook‘ą“, ir, apskritai, priklausomybę valgyti tiek, kiek mums nereikia. Na, o jei konkrečiau, tai nevalgau mėsos, kiaušinių, nevartoju alkoholio. Tai ateina savaime. Praktikuoju jogą, plaukioju, bėgioju, minu dviratį. Tai kasdienybė. Priklausau NTAKK (Nacionalinė tabako, alkoholio kontrolės koalicija), domiuosi atomine energetika, dalyvauju įvairiuose susitikimuose su dabar tapusiais mano gyvenimo dalimi „yoga reiveriais“. Mes fantastiškai leidžiam laiką, organizuojame šauniausiais Lietuvoje pripažintus „YogaRave“ vakarėlius be narkotikų, alkoholio, ir kitos bjaurasties.

Jei nedirbu (neseniai įsidarbinau vegetariniame „Shiva chill” bare), einu į baseiną, būgnų pamokas, jogą, renku parašus dėl atominės elektrinės Lietuvoje referendumo, pradėjau labai domėtis Aivaro Lileikos pateikiama istorija, mūsų protėvių išmintimi, palikimu (tuo, ką jie mums palikę po nosimis, o mes tiesiog nematom…), arba kitaip gerai leidžiu laiką man suprantamu būdu. Nutirpus sniegui į darbą važinėju dviračiu! Ne tik į darbą, visur! Dabar jau ir knygą pasiimu į rankas. Ir šiaip, galiu tiesiog sėdėti ir stebėti ateinantį pavasarį :). Dalyvauju mitinguose, su NTAKK organizuojame piketus prieš alkoholio reklamą ir darysiu dar viską, kas mano jėgose, kad prablaivinčiau Lietuvą!

Artimųjų reakcija į pokyčius

Mano mama jau daug metų domisi ir gyvena sveikai. Dabar ji išvis mažai ką ir bevalgo. Greitai pereis į praninę mitybą :D. O sesė mano, kaip ir visas „normalus“ jaunimas, myli gyvūnus, juos valgo ir žino vienintelį būdą atsipalaiduot – alkoholis. Tėvas taip pat. Pradžioje visiems buvo labai keista, bet dabar šeima jau pripratus, kad aš toks. Mama džiaugiasi. Sesė pyksta, kad aš kiekvieną kart, kai ji grįžta išgėrusiai, dėl to pamokslauju. Ją tai labai nervina, o man tai patinka:). Mama, žinoma, labai džiaugiasi, nes anksčiau juk dėl manęs būdavo tiek problemų… Negrįžimai naktimis nieko nesakius, policijos skambučiai, kaimynų skundai… Labiausiai gaila mamos, kuri turėjo tiek iškentėti… Na, bet tikriausiai, tai – karma (guodžiu save).954763_602647296420951_403654584_n

Apskritai, kritikos buvo labai daug. Ir kritikos, ir įvairiausių komentarų, pasipiktinimų, nesupratusiųjų… „Ką šiandien valgei? Kopūstą?“ Tokius klausimus man užduoda profesinėje mokykloje. Ten žmonės net nėra girdėję apie tokius dalykus kaip sveikas gyvenimas. Manau, mano ir daugelyje kitų profesinių mokyklų nėra nei vieno abstinento vegetaro (be manęs:). O tie, kas mano, kad sveikas gyvenimo būdas yra tik neteisingai mąstančiųjų pramanai, galėčiau pasakyti: „gyvenkit, gyvenkit, kaip norit“. Bet blaivybės metus (metus negerti) patarčiau pabandyti visiems. Pamatytumėt, kaip viskas keičiasi… Kiek tikrų draugų turit… Labai įdomu!

Šventės ir laisvalaikis

Dabar visi mano aplinkiniai yra švenčiantys taip, kaip ir aš. Galiu pasakyti, kad mes š14391004_1275337599166220_3178340479014200079_nvenčiame tikrai linksmiau už visas mano švęstas šventes iki tol. Mes švenčiame nuoširdžiai ir labai linksmai. To nepapasakosi, bet manau, daug kas supranta apie ką aš kalbu. Bet, žinoma, iki tol, kol sutikau šiuos nuostabius žmones, teko švęsti ir su nemokančiais atsipalaiduot: pila pila, traukia, uosto ir po gerų 2 valandų jau linksmi ir atsipalaidavę. Tai laikina. Ta būsena trunka kokias 4 valandas, o po to pasireiškia kiti simptomai… Na, kai prisimeni, tai visiškas kvailystė… Dabar šventė man yra kiekviena diena ir viskas priklauso nuo nusiteikimo :).

Pagerėjo sveikata

Gydytojų niekada nemėgau. Nemėgstu ir dabar, pas juos nesilankau. Man jie atrodo kažkokie nepatikimi. Verslininkai :D. Aš geriau išgeriu mamos padarytos žolelių arbatos su šventa liepos šakele :).

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau 602246_572747486077599_1967722066_nsveikai gyvendamas – dingo spuogai. Pagerėjo atmintis, atgavau sveiką protą… Kažkaip šviesiau galima žvelgti į gyvenimą…
Kai buvau aname fronte, atrodė, sveikai gyvenančių nėra. Kai esu sveikame fronte, atrodo, tai labai populiaru ir visi tuo domisi. Iš tiesų, visi draugai ir pažįstami tuo domisi. Na, bet realybė mane „nuleidžia ant žemės“ atėjus į mokymosi įstaigą. Suprantu, kad sveiko gyvenimo būdo žinių tikrai trūksta ir reikia jas skleisti plačiau.

Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Nuotraukos iš  asmeninio S. Dailidės archyvo

Pasidalinkite su kitais!