Depresijai gydyti – vaistai nuo uždegimo ir sveika gyvensena?

people-2557542

Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis. Depresija gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį žmogų, ir labiau „myli“ moteris.

Į depresiją specialistai žiūri kaip į sudėtinį, t. y. su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais susijusį, sutrikimą. Nors dabar depresijai gydyti nuolat skiriami vaistai – antidepresantai, tačiau jos mastai auga. Labiausiai dėl to, kad depresija pasikartoja. Vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje teigia, kad antidepresantai laukiamo teigiamo poveikio neduoda. Atsiranda naujų teorijų ir gydymo metodų, vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, į kurį įeina ne tik vaistai, bet ir psichologinė pagalba bei sveika gyvensena. Daugiau nei 60-ties pasaulyje priskaičiuojamų natūralios medicinos sričių atstovai teigia, kad yra ne vienas būdas, kaip depresija nesusirgti, o laiku susigriebus (ligos pradžioje) – ir apsieiti be vaistų.

Kaip atpažinti šią klastingą ligą

Pastaruoju metu pastebima, kad depresijos atvejų pasaulyje daugėja. Žmonės, gimę po 1945-ųjų metų, depresija serga dešimt kartų dažniau, negu gimę iki šių metų. Be to, daug depresijos atvejų lieka nežinomų ir neatpažintų, nes žmonės dažnai mano, kad dėl slogios nuotaikos jiems nereikia kreiptis į gydytoją. Vis dėlto su informacija apie šią ligą būtina susipažinti, nes ji labai klastinga ir gali baigtis savižudybe.

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, pasireiškiantys tokiais požymiais: prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimas, aktyvumo sumažėjimas. Visa tai tęsiasi ne mažiau kaip vieną mėnesį. Yra ne viena depresijos forma. Svarbiausia laiku ją atpažinti ir pradėti gydyti.

Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

  1. Prislėgta nuotaika. Žmogus teigia, kad gyvenime nėra nieko gražaus, jis negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, nesugeba adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, jaudinasi dėl savo pasikeitimo, jaučiasi esąs našta kitiems, gali net nusižudyti.
  2. Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.
  3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda tarsi per jėgą.

Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:

  • miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti;
  • apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti;
  • moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta;
  • svorio pakitimai: dažnas svorio sumažėjimas arba padidėjimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • libido ir potencijos sumažėjimas;
  • nesugebėjimas jausti malonumą jokioje srityje.

Kai depresija „apsimeta“ kitomis ligomis

Galima sirgti ne tik klasikine, bet ir kitokia depresija. Viena sunkiausiai nustatomų – slapta (arba užmaskuota) depresija. Tai depresijos forma, kuri „apsimeta“ kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių simptomų pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.

Kokios yra depresijos priežastys

  • Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti šia liga yra didesnis.
  • Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz., išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt.
  • Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė).
  • Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastų gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija.
  • Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios.
  • Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.).
  • Miego sutrikimai.
  • Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais.
  • Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį.
  • Depresija dažnai lydi nerimą, t. y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, viltį, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir… pasiduoda.

Gydomi antidepresantais vėl atkrenta?

Depresijai gydyti paprastai yra skiriami vaistai – antidepresantai, kurie pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų, dar vadinamų „neuromediatoriais“ arba „neurotransmiteriais“, balansą. Jais gydoma remiantis 1950 m. sukurta „serotonino teorija“, kuri teigia, kad depresiją sukelia per mažas „neuromediatoriaus“ serotonino kiekis smegenyse.

Tačiau bėgant metams ši teorija prarado mokslininkų pasitikėjimą, nes jai patvirtinti yra labai mažai įrodymų. Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu sveikiems žmonėms buvo dirbtinai sumažintas serotonino kiekis. Buvo manoma, kad šie žmonės susirgs depresija. Bet taip neįvyko – depresijos požymiai neišsivystė.

Tyrimo rezultatai verčia kelti klausimą, ar teisinga „serotonino teorija“, ar tikrai antidepresantai veikia? Tolimesni tyrimai patvirtina: taip, jie veikia, bet tik tiems žmonėms, kurių smegenyse yra išsivystęs didelis cheminių medžiagų disbalansas. 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 20 iš 46 atvejų antidepresantai veikė geriau nei placebo. Taigi, vieni iš labiausiai perkamų vaistų pasaulyje – antidepresantai – nėra universali panacėja, tinkanti visiems.

Dar vienas įdomus faktas. Lietuvos mokslininkų duomenimis, 2004-2009 metais bendras depresijos atvejų skaičius išaugo 12 procentų, bet iš jų pirmą kartą diagnozuojamos depresijos skaičius padidėjo nedaug, o pasikartojančios depresijos atvejų skaičius išaugo net 27 procentais. Taip pat buvo nustatyta, kad geriant antidepresantus 70–80 procentų būklės pagerėjimą pasiekusių žmonių depresija pasikartoja ir vėl. Tiriamuoju laikotarpiu antidepresantų vartojimas padidėjo 48 procentais. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos atvejų padidėjimą nulėmė pasikartojanti depresija. Kyla natūralus klausimas: kodėl daugėja pasikartojančios depresijos atvejų, jeigu žmonės vartoja ir daugiau antidepresantų?

Padės vaistai nuo uždegimo?

Gera naujiena tokia, kad vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje dirba prie naujų teorijų, atranda naujas priemones, kurios gali padėti atsisakyti per didelio antidepresantų vartojimo ir išvengti grėsmingo jų pašalinio poveikio: virškinimo sutrikimų, galvos skausmų, nerimo, nemigos ir noro nusižudyti.

2017 metais Kembridžo Psichiatrijos departamente atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti depresijos simptomus. Mokslininkai pasinaudojo ankstesnių tyrimų atradimais, kad sergančių depresija žmonių organizme dažnai randamas uždegimas. Iš tiesų žmonių, sergančių depresija, kraujyje buvo aptiktas žymiai daugiau citokinų – baltymų, dalyvaujančių uždegimo procese. Kembridžo mokslininkai ištyrė 5 063 ligonių (atliko daugiau nei dvidešimt tyrimų) ir nustatė, kad žmonėms, kurie be depresijos dar sirgo lėtinėmis uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu artritu, ir vartojo uždegimą mažinančius vaistus, depresijos simptomai sumažėdavo. Tyrimo vadovo dr. Khandakerio teigimu, trečdalio ligonių, kurių depresijos nepaveikė antidepresantai, organizme buvo rastas uždegimas. Jo nuomone, ateityje depresijai gydyti bus galima pasitelkti vaistus nuo uždegimo.

10 patarimų, kaip atitolinti depresiją

Visai nesvarbu, kokios teorijos laikosi mokslininkai ir kokius vaistus jie siūlo. Žmogus visuomet gali ir pats sau padėti gyvendamas sveikai. Štai keli patarimai:

  1. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
  2. Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
  3. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, vartokite augalinius riebalus; tai mažina organizme uždegimą.
  4. Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
  5. Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti iki 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
  6. Išmokite išsakyti neišgyventas neigiamas emocijas; aptarkite jas su specialistu.
  7. Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
  8. Apsupkite save draugais ir šeimos nariais, daug bendraukite. Stiprus socialinis ryšys gerina žmogaus psichinę būklę.
  9. Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
  10. Pasitelkite dvasinius mokymus ir išmokite priimti viską, kas vyksta, visur regėkite Dievo valią.

30 natūralios medicinos metodų stresui ir depresijai pašalinti

Sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės jau ima saugoti sveikatą pasitelkdami natūralią mediciną ir sveiką gyvenseną. Visame pasaulyje šios sritys sparčiai populiarėja.

Remiantis statistika, 65 procentų Europos gyventojų teigia, kad jiems buvo taikomi natūralios medicinos metodai. Per paskutiniuosius metus apie 30-50 procentų Europos gyventojų patys naudojo vieną ar kitą natūralios medicinos metodą ir 10-20 procentų Europos gyventojų šiuos metodus paskyrė šiuolaikinės medicinos atstovas, gydytojas.

Norint sumažinti stresą ir išvengti depresijos rekomenduojama naudoti natūralios medicinos metodus, kurie padeda nuraminti protą, emocijas ir padeda geriau jaustis. Tai gali būti joga, meditacija, kvėpavimo praktikos, Tai chi, meno, muzikos terapijos ir kt. Šias ir kitas praktikas galėsite išbandyti festivalyje „Natūralios sveikatos ir jogos dienos 2017“, kuris įvyks lapkričio 25-26 d. Šių metų tema – „Natūralus kelias iš streso ir depresijos“. Ši tema bus gvildenama net 24 paskaitose ir 10 praktinių užsiėmimų. Daugiau nei 30-ies natūralios medicinos sričių atstovai teiks patarimus visiems susidomėjusiems.

 

Daugiau informacijos:

Natūralios sveikatos ir jogos dienos 2017

Šių metų renginio tema „Natūralus kelias iš streso ir depresijos“

2017 m. lapkričio 25–26 d.

Lietuvos Edukologijos universiteto II rūmuose, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius.

Šiemet įėjimas į Kalėdinę sveikatos mugę – nemokamas!

Bilietus į paskaitas ar praktikas galite įsigyti čia: http://sveikatosdienos.lt

Pasidalinkite su kitais!