Dėkingumo galia

Narada-Muni-and-Parvata-Muni-Visit-Naradas-Hunter-Disciple-who-now-does-not-want-to-kill-even-an-ant

Hinduizmo tradicijoje sutinkame begalę simbolinių istorijų. Jos aprašytos įvairiuose didinguose kūriniuose: „Mahabharatoje“, „Ramajanoje“, tamilų literatūroje, kituose „Puranų“ tekstuose.

Vienas iš žymiausių tokių epinių pasakojimų herojų yra Narada Munis. Hinduizmo literatūroje jis žinomas kaip didis mistikas, nuolat keliaujantis transcendentalistas, dovanojantis gyvosioms būtybėms aukščiausiąją išmintį ir žinojimą.

Kartą Narada Munis išsiruošė pasimatyti su Dievu. Kur bekeliautų, Narada visuomet su savimi turėdavo vyną – muzikinį instrumentą. Tąkart Narada Munis taip pat keliavo per mišką grodamas savo instrumentu. Pakeliui jis užtiko itin seną išminčių, sėdintį po medžiu.

Senasis išminčius tarė Naradai:

– Žinau, kad keliauji pasimatyti su Dievu. Turiu Jam vieną klausimą, kurį norėčiau užduoti. Tris gyvenimus aš dėjau pastangas, užsiėmiau askezėmis tam, kad pasiekčiau išsivadavimą. Kiek dar turėsiu stengtis, kaip ilgai turėsiu laukti? Kada pelnysiu išsivadavimą? Tu būtinai paklausk Jo!

Narada nusijuokė iš tokio išminčiaus klausimo, bet sutiko jį užduoti Viešpačiui.

Kelionė tęsėsi. Visai netoli, kito medžio pavėsyje, Narada pamatė vaikiną su ektara (vienos stygos instrumentu). Vaikinas atrodė labai jaunas, jis šoko ir dainavo.

Juokaudamas Narada Munis paklausė jaunuolio:

– Galbūt ir tu norėtum užduoti Dievui klausimą? Kaip tik pas Jį einu

Tačiau jaunuolis tęsė savo nuostabų šokį ir nieko nesakė, tarsi net nebūtų girdėjęs Narados žodžių, tarsi jo čia net nebūtų.

Praėjus kelioms dienoms Narada sugrįžo ir tarė senajam išminčiui:

– Uždaviau tavo klausimą Dievui, o Jis atsakė: „dar tris gyvenimus“.

Išgirdęs Narados žodžius senasis išminčius užsiplieskė įtūžiu ir metė į šalį džiapos karolius, su kuriais meldėsi. Išmėtęs aplink ir visus turimus šventraščius, degdamas pykčiu jis atsakė:

– Tai absoliučiai neteisinga! Dar tris gyvenimus?!

Palikęs suirzusį seną išminčių, Narada patraukė aplankyti šokančio jaunuolio. Priėjęs prie jo, kreipėsi į jį tokiais žodžiais:

– Nors tu man nieko neatsakei ir neuždavei jokio klausimo, aš vis tiek Dievo paklausiau apie tave. Bet dabar jaučiuosi sutrikęs. Pamatęs išminčiaus įtūžį dvejoju, sakyti tau atsakymą ar ne.

Tačiau jaunuolis ir toliau nieko nesakė, tik šoko. Todėl Narada Munis tęsė:

– Kai pasidomėjau apie tave, Dievas tarė: „pasakyk jam, kad jis turės gimti tiek kartų, kiek lapų yra ant tų medžių, po kuriais jis šoka“.

Išgirdęs šiuos žodžius jaunuolis ėmė dar energingiau šokti ir prabilo:

– Taip greit? Pasaulyje yra tiek daug medžių ir dar daugiau lapų… ir vis dėlto tik tiek? Tik tiek nedaug man skirta? Man skirta gyventi tiek nedaug gyvenimų… vadinasi, aš beveik pasiekiau savo tikslą. Kai kitą kartą ten keliausi, padėkok Dievui,- paprašė jaunuolis.

Sakoma, kad dvasiškai išsivaduoti galima per akimirksnį. Jaunuolio širdis buvo pripildyta dėkingumo Dievui, todėl jis pelnė išsivadavimą tą pat akimirką, vos ištarė savo žodžius.

 

Pagal Spiritual-short-stories.com parengė ir vertė Eimantė Šeškutė

Redagavo Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!