Dalai Lama: religijos esmė

DalaiLama_6

„Be užuojautos ir gailestingumo kiekvienai gyvajai esybei negalime tobulėti kaip dera žmonėms“, – Dalai Lama

Jo Šventenybė Dalai Lama – tai vienas iš labiausiai visame pasaulyje gerbiamų žmonių, žinomas dėl jam būdingos (šiuolaikiniame perdėtai jautriame pasaulyje itin retos) savybės niekuomet neapleisti ir nuosekliai sekti savo įsitikinimais. Visai neseniai jis lankėsi Vrindavane, šventu laikomame Indijos miestelyje, kur susitiko su draugu Sant Svamiu Karšni Gurušarananda Maharadžu.

Dvi dienas Karšni Udasin ašramas (ašramas – hinduizme vienuolynas, – red. past.) švytėjo meile, siejančia šiuos du vyrus, kuri tam tikra prasme simbolizuoja istorinę draugystę tarp Tibeto ir Indijos. Ir iš tiesų tai buvo viena iš pagrindinių temų, apie kurias kalbėjo šventieji dvejuose viešuose renginiuose: spaudos konferencijoje ir atvirame susitikime.

Antrojoje konferencijoje dalyvavo daugelis iškilių dvasinių lyderių iš Vrindavano ir Mathuros bei kitų miestų.

HH the Dalai Lama made many gestures of affection to Maharaj Shri, including pulling his beard from time to time.

Skirtingų religijų atstovų draugystė

Savo vizito Vrindavane metu Dalai Lama dalyvavo įvairiuose hinduizmo ritualuose, pavyzdžiui: Šivos Dievybės, vadinamos Linga, maudyme; homos ceremonijoje (įvairių materialių elementų, turinčių simbolinę prasmę, pavyzdžiui, grūdų, pieno, lydyto sviesto ir kt., aukojimas į ugnį specialioje, šventa laikomoje vietoje, apeiginėje ugniavietėje, – red. past.) ir, galiausiai, nuostabiai išlietos žalvarinės Budos statulos (pastatytos sode prie maldyklinio fikuso medžio, kurį kaip geranoriškumo ženklą prieš keletą metų pasodino pats Dalai Lama) atidengimo šventėje.

Septyniasdešimt penkerių metų Maharadžas, paklaustas, kaip jie su Dalai Lama tapo tokiais gerais draugais, atsakė, kad prieš kelis metus buvo šventųjų ir sadhu (skr. išminčių, – red. past.) susirinkime Kumba Meloje. Ten Maharadžas pataisė tam tikrus Dalai Lamos teiginius apie hinduizmo filosofiją. Taip tarp jų užsimezgė dialogas apie dviejų didžiausių Indijos dovanų – hinduizmo ir budizmo – santykį ir svarbą pasaulio religinei bei mistinei topografijai.

Abu vyrus sieja meilė bendram dviejų tautų, kurioms jie atstovauja, palikimui, ypač sanskrito kalbai. Tibetas – viena iš vietų, kur buvo išsaugoti dauguma autentiškų budizmo tradicijos sanskrito tekstų, dar ir šiandien suteikiančių įžvalgų diskusijoms apie skirtingas budizmo ar hinduizmo šakas. Tibete išliko gyva ir didžiųjų budistų vienuolynų kultūra. Susitikimo su Dalai Lama metu Maharadžas net kelis kartus citavo sanskrito posakį vāde vāde jāyate tattva-bodha: „diskusijose ir debatuose žmogus gali išgryninti savo žinias apie tiesą“.

On Monday. Gurusharanananda Swami, with the Dalai Lama, Gita Manishi Jnanananda Swami, and Shrivatsa Goswami of Radha Raman.

Abu dvasiniai lyderiai sutartinai pabrėžė: visos religijos turi vieną tikslą – kurti ir skleisti harmoniją, darną. Bet kokie išoriniai tikėjimo ir papročių skirtumai tarp bendruomenių ar kultūrų tampa antraeiliai, kai imame suvokti tikrąjį jų tikslą.

Hinduizmas ir budizmas turi daug bendrų bruožų, ypač praktinių: abi tradicijos kreipia žmogaus žvilgsnį į vidinį, dvasinį gyvenimą, pasiaukojimą, meditaciją ir dvasinių vertybių skleidimą. Nepaisant to, Dalai Lama juokavo: „nors Indija visuomet buvo Tibeto „guru“, geografiškai Tibetas gali būti laikomas Indijos galva“. Maharadžas į tai atsakė, kad guru visuomet būna be galo laimingas, kai mokinys pralenkia jį žiniomis, dvasinėmis įžvalgomis ir pasiekimais.

Abiejų viešų pasirodymų metu Dalai Lama nuolat lietė Maharadžo ranką ir kartais itin meiliai trukteldavo už jo barzdos. Jis vadino jį savo „dvasiniu broliu“.

This great photo was taken by Indradyumna Swami who was also present and made a beautiful album on Facebook.

Arunačala ir Kinija

Vrindavane vykusią spaudos konferenciją Dalai Lama pradėjo juokaudamas apie savo išvaizdą: žmonės kalba, kad bėgant metams jis nesikeičia ir nesensta. Dalai Lama paaiškino: nors gyvenime jis susidūrė su įvairiais sunkumais, viduje visuomet buvo ramus, kaip to moko budizmas, todėl išliko jaunatviškas ir jo niekada neslėgė nesėkmės ar pralaimėjimai. „Nuo pat mano vaikystės mano mokytojas visuomet kartodavo Šanti Devo žodžius, kad reikia būti atkakliam, bet, net dedant pačias didžiausias pastangas vardan tikslo, svarbu žinoti ir tai, kaip tą tikslą paleisti. Menas taip gyventi yra Budizmo pagrindas.“

Iš tiesų dvi savo viešnagės Indijoje dienas Dalai Lama buvo visiškai natūralus, nepretenzingas, paprastas, bet ir tiesus dalindamasis savo skleidžiama žinia.

Žurnalistai atkreipė dėmesį į tai, kad Dalai Lamos planai keliauti į Arunačal Pradešą gali sukelti diplomatinius kivirčus tarp Indijos ir Kinijos. „Ko gi jiems bijoti?“ – klausimu atsakė Dalai Lama. – „Aš keliauju tik pamokslauti apie taiką ir meilę. Dar 2011-aisiais atsisakiau bet kokios politinės veiklos, susijusios su Tibetu, bet ir toliau keliauju, pasakodamas apie budizmą. 1959 metais aš pirmą kartą atvykau į Indiją per Arunačalą. Susiradau ten daug draugų. Dauguma vietos gyventojų ten yra budistai. Kinija ir Indija gali ginčytis dėl valstybinių sienų toje vietovėje, tačiau aš neturiu jokių politinių tikslų. Pasiūliau Kinijos vyriausybei atsiųsti žmogų, kuris stebėtų mano pasisakymus. Aš paprasčiausiai mokau gailestingumo ir meilės kiekvienai gyvajai būtybei.“

Dalai Lama priekaištavo Kinijos vadovams dėl jų baimių ir prasitarė manąs, kad jiems trūksta dvasinės vizijos. Pasak jo, Kinijos troškimas, kad Indija gerbtų „vienos Kinijos“ politiką, iš tiesų reiškia, kad Kinija tikisi, jog Indija pripažins Tibeto (kurio dalimi kinai laiko ir Arunačalą) okupaciją teisėta. Indijos atsakymas galėtų būti toks: Kinija taip pat privalo gerbti „Vienos Indijos“ politiką, nepamiršdama ir Kašmyro srities klausimo.

The Dalai Lama with Govindadeva Giri Maharaj. Maharaj also composed an ashtaka in Sanskrit in honor of Tathagata Buddha for the occasion.

Į neapykantą atsakyti meile

Kitą dieną vykusioje viešoje programoje, kurioje susirinko dar daugiau žmonių, tarp jų ir dauguma šventųjų iš Vrindavano ir kitų Indijos vietų, Dalai Lama kalbėjo apie dideles savo svajones, lydinčias jį pastaraisiais gyvenimo metais.

Jis pažymėjo, kad visų religijų tikslas – meilė, o žmonės yra iš prigimties empatiškos būtybės. Mokslininkai pagaliau pripažino, kad empatija yra žymiai būdingesnė žmogui, negu individualizmas ar konkurencija. Norint išspręsti šiandienos pasaulio problemas, pasak Dalai Lamos, reikia taikyti ir puoselėti šį savo esybės aspektą. „Apie tai kalba visos religijos, – kalbėjo Dalai Lama. – Ypač tai sieja budizmą ir hinduizmą.“ Tibeto budizmas turbūt yra pats ištikimiausias sanskrito budizmo tradicijos (kuri egzistavo dar prieš musulmonų invaziją į Indiją) pasekėjas. Tačiau visų religijų pagrindas yra dvasinių dorybių ugdymas – apie tai kalbama ir budizmo paramitose, ir hinduizmo yamose.

„Bet, – pasidalino Dalai Lama, – aš noriu mokyti žmones gailestingumo ir užuojautos pasaulietiškai, be sąsajų su jokia konkrečia religija, kad žmonės suprastų, jog tai yra mokslinis kelias į taiką ir žmogaus gyvenimo tobulumą.“

Karshni_20170320 (27)

Dalai Lama taip pat daug kalbėjo apie Tibetą jaudinantį pasaulinį atšilimą: apie mažėjančius švaraus, geriamo vandens lygius ir tirpstančius ledynus. Himalajų kalnai – trečiasis pagal dydį ledo rezervuaras pasaulyje (jį lenkia Šiaurės ir Pietų ašigaliai). Jei ledynai šiuose kalnuose tirps, tai turės niokojantį poveikį visam pietryčių Azijos regionui, taip pat ir Indijai, nes Himalajai yra pagrindinis šios šalies vandens šaltinis. Dalai Lama laiko šį klausimą vienu iš savo pastarosios gyvenimo dalies prioritetų.

Gailestingumas ir karvių globa

Atsakydamas į klausimą apie budizmą ir mėsos valgymą (ypač aktualų Indijoje, kur karvė laikoma šventa) ir tai, kaip jis palaiko karvių globą, Dalai Lama kalbėjo: „Nors tai tiesa, kad Tibete dėl geografinių sąlygų vegetariškai maitintis tikrai sunku, tačiau už Tibeto ribų Dalai Lamos nurodymu visuose budizmo vienuolynuose tiekiamas tik vegetariškas maistas.“

Pasak jo, nors kiekvieno žmogaus mityba priklauso nuo jo įpročių, jokios bendruomeninės veiklos metu neturėtų būti tiekiamas nevegetariškas maistas. Dalai Lama pasakojo, kad skatina ir remia vegetarizmą, nes netiki, jog žmogus gali tinkamai ugdyti gailestingumą, tačiau kartu kelti betiksles kančias ir skausmą kitoms gyvoms būtybėms. Toks yra ahimsos (skr. prievartos atsisakymo, – red. past.) principas, kurio jis laikosi.

DalaiLama_1

Dalai Lama Vrindavane

Gerai žinoma, kad Karšni Svamis Gurušaranananda yra vienas labiausiai gerbiamų šventųjų Vrindavano mieste ir Vradžos srityje, kur gyvena daugybė bhakti jogos tradicijos mokytojų. Jo ašrame puoselėjamas gilus atsidavimas Viešpačiui Krišnai. Pats Maharadžas yra didis mokslininkas, o kartu linksmas ir įtaigus oratorius. Jo draugystė su Dalai Lama liudija įvairias nuostabias jo savybes. Daugybės skirtingų religijų egzistavimas šalia jam – ne žaidimas, kuriame tik viena grupė gali būti teisi, o visos kitos laikomos netinkamomis.

Dalai Lama, pritardamas jo požiūriui, taip pat kartojo: jeigu laikysimės susitelkę į religijos tikslo esmę, tada tikrai nesuklysime. Religijų tikslas – ne priešinti ir skirstyti žmones, bet juos suvienyti taikoje. Jeigu kyla nesutarimai, vadinasi, koncentruojamasi į antraeilius religijų aspektus. Taigi bendras visų religijų tikslas – užuojautos ir draugystės ugdymas – yra žmogaus evoliucijos esmė.

Religinio sektantiškumo debesis uždengia mūsų supratimą apie tikrąjį religijos tikslą. Vrindavanas yra prema bhakti (aukščiausios meilės Dievui ir visoms gyvosioms būtybėms išraiškos, – red. past.) buveinė. Tegul Dalai Lamos požiūris įkvepia ne tik Vrindavano gyventojus ar lankytojus, bet ir viso pasaulio žmones, dalyvauti skleidžiant taikos, harmonijos ir meilės kultūrą bei mokslą.

Iš anglų kalbos vertė ir pagal Jagadanandos Dasos straipsnį parengė Eimantė Šeškutė

Redagavo Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!