Celibatas (II dalis). Disciplina. Atsvara aistros traukai

building-willpower
Pirmoji straipsnio dalis: //balarama.lt/celibatas-ivadas/

Kaip teigia kūno ir dvasios žinovai, tikroji civilizuoto žmogaus kultūra – tai siekis tobulai įtvirtinti psichinį ir protinį celibatą arba sugebėjimą kontroliuoti kylančius aistros impulsus. Tikroji žmonių kultūra yra savo, individualios sielos, ryšio su Aukščiausia siela suvokimas ir betarpiška šio reiškinio patirtis. Deja, šių dienų pasaulietiškam žmogaus protui tokie įvardijimai ir terminai kaip „savęs pažinimas“, „Dievo sąmonė“, kalbos apie mirtį ar reinkarnaciją yra labai erzinantys, „drumsčiantys ramybę“, nes žmogus labai prisirišęs prie jo jusles tenkinančių objektų.

Toks pożiūris gali pasikeisti, jeigu žmogus pajus norą pažinti, rimtai pažvelgs į savo giluminę esmę, į gamtos kintamumą. Dabar žmonės tiesiog dega aistros liepsnose. Rimtai nusiteikusiam pakeisti šią situaciją, būtina pradėti taikyti įvairius metodus, padėsiančius išrauti šį priešą „su šaknimis“. Klaidinga manyti, kad apie tai nereikia kalbėti garsiai, tiesiai, viską parodant dienos šviesoje. Tylėti, kai priešas griauna mūsų gyvenimą, likimą – nuodėmė.

Modernioji kultūra ir naujoji mokslo pažangos civilizacija nėra linkusi taip manyti. Vyraujanti nuomonė („laisvė jausmams“) klaidina, nes tikroji laisvės sąvoka turėtų būti: „laisvė nuo jausmų įtakos“. Todėl šiuolaikinėje visuomenėje ir vyrauja ne dvasinė kultūra, o parodomasis etiketas, formalūs santykiai ir bendravimas. Santykiai nekyla is širdies gilumos. Rimtumo ir vidinio susikaupimo stoka neleidžia žmonėms rimtai pažiūrėti į šventraščių ir išminčių rekomendacijas, pasiūlymus. Jų žodžiams tenka „grūdų ant akmenų“ likimas.

Jeigu žmonės aiškiai suprastų, kokią žalą jų gyvenime sukelia „nešvarus“ gyvenimo būdas ir neryžtingumas siekiant gyvenimo tikslo (tam būtina meditacija, dėmesingumas, dieviškos mintys, studijos ir veikla žmonijos labui), jie tikrai pasikeistų.

Viena iš pagrindinių seksualinės traukos dominavimo priežasčių yra nepakankama dvasinė disciplina (sadhana). Vien teorinės žinios apie jausmingumą neduos teigiamų rezultatų. Būtina negailestingai atkirsti visus socialinio gyvenimo formalumus ir pasukti gyvenimą toliau nuo kūniškos koncepcijos. Pasidavusius „žemesniųjų poreikių“ tenkinimo tendencijoms žmones toks kelias veda į kančios kupiną zoną. Reikia būti pakankamai rimtai nusiteikusiam, kad pavyktų sudvasinti savo gyvenimą. Atiduoti šiam reikalui tik pusę savo širdies – tai likti senųjų interesų įtakoje.

Darbas su aistros impulsais

Natūralu, kad vyras nori „pratęsti giminę“. Tam tarnauja reprodukcijos instinktas. Noras daugintis atsiranda iš seksualinio instinkto, o seksualinio poreikio stiprumas priklauso nuo seksualinio impulso. „Bhagavad-Gitoje“ šis impulsas vadinamas „vegam“ – jėga.

„Tas, kuris gali čia, Žemėje, iškęsti iš aistros kilusią jėgą, išlieka harmonijoje ir yra laimingas žmogus.“

Seksualinis impulsas yra galinga jėga, tiesiogiai veikianti protą ir susijusi su juo. Taip, kaip degalai išjudina variklį, šis instinktas ir impulsas išjudina visą kūną. Instinktai yra pirminiai žmogaus veiksmų „judintojai“. Jie suteikia postūmį kūnui ir išjudina „indrijas“ (jusles arba organus) veiksmui. Instinktai suformuoja įpročius, instinktyvūs impulsai suteikia judėjimui jėgą, skatinančią protinį aktyvumą. Šie impulsai veikia kaip jėga, operuojanti per protą ir intelektą. Jie padengia visą žmogaus gyvenimą.

Vyro ir moters tarpusavio trauka gimsta dėl aistros įtakos (radža-guna). Ši iki tol nepatirta trauka ir jos suteikiamas laimės pojūtis (jaučiamas priešingos lyties bendrijoje) yra seksualinio impulso „sėkla“. Iš pradžių ši trauka būna panaši į burbulą, vėliau įgyja veržlios, nekontroliuojamos bangos, stiprios aistros arba seksualinio apetito formą. Vienintelis būdas nugalėti, suvaldyti ar sunaikinti šią trauką – kultivuojama dvasinio atsidavimo banga, pasiekiama užsiimant „džiapa“ meditacija, bendraujant su išaukštintom asmenybėm.

Būtina suvokti psichologinį seksualinio impulso veikimo mechanizmą. Pajutę niežulį imame kasytis. Toks veiksmas tarsi padeda numalšinti niežulį, pajaučiam palengvėjimą. Seksualinis impulsas taip pat yra ne kas kita, negu „nervinis niežulys“. Patenkinę šį impulsą patiriame apgaulingą malonumo jausmą. Vis dėlto šis jausmas iš tikrųjų žmogui, dvasinei būtybei, turi griaunamąjį efektą.

Kupidono gėlių lankas

Aistra labai stipri ir galinga. Metaforiškai ji sudaryta iš lanko, papuošto gėlėmis, ir penkių strėlių, kurių vardai tokie: 1) susižavėjimas (mohana), 2) sustingimas (stambhana), 3) apsvaigimas (unmadana), 4) išsekimas (soshana) ir 5) sudegimas (tapana).

Jaunam vyrui, pamačiusiam patrauklias moters formas, pirmoji strėlė sukelia susižavėjimą. Antroji strėlė prikausto dėmesį. Trečioji – apsvaigina. Ketvirtoji – suteikia stiprų potraukį matomai formai. O penktoji strėlė uždega ir galiausiai sudegina širdį.

Nėra nė vieno asmens šioje Žemėje, net ir visuose trijuose pasauliuose, kuris galėtų atlaikyti šių strėlių ataką. Jos pervėrė net Viešpaties Šivos širdį, daugelio senovės išminčių (riši) taip pat.

Kupidono nutaikytos strėlės tai jaunos damos antakių burtai, veriantis akių žvilgsnis, liekna talija, rausvi skruostai ir raudonos lūpos. Mėnulio šviesa, kvapai bei aromatai, gėlės ir girliandos, sandalo pasta, mėsa bei vynas, teatras ir novelės – tai pagrindiniai ginklai, padedantys suvilioti aistringą jauną vyrą. Toks komplektas padaro jį visiškai aklą. Kupidonas intelektualų žmogų, didį oratorių, ministrą ar brandų mokslininką gali paversti nuolankiu stirniuku ar naminiu šuneliu prie jaunos damos pėdų. Net didaus intelektualo ar išsilavinusio mokslininko, profesoriaus protas gali laikinai „atsijungti“. Kupidonas puikiai pažįsta savo strėlių jėgą, todėl demonstruoja ją visur. Jis sugeba paralyžiuoti širdis, suvirpinti nervus. Vienu akių mirktelėjimu Kupidonas sujaukia protą, gebėjimą skirti ir bendrą suvokimą – tam tereikia „uždegti“ jauną žmogų aistra.

Kupidonas demonstruoja savo galią netgi sapnuose, net tuomet, kai visos juslės (indrijos) yra nurimusios. Jaunos moters formos yra jo agentai – padegėjai. Jos visuomet šalia, todėl Kupidonas veikia per jų šypseną, užburiantį žvilgsnį, saldžius žodžius, melodingas dainas, pilvo šokius. Jos veikia greitai ir gali per akimirką sugriauti vyro gyvenimą, išvesti iš pusiausvyros netgi išminčiaus protą. Net tą, kuris praktikuoja celibatą, Kupidonas gali priversti virpėti visa savo nervų sistema – tam pakaks pasiūlyti įsivaizduojamą malonumą regint merginos nuotrauką, girdint apyrankių skambesį, galvojant apie raustančius jos skruostus. O ką jau bekalbėti apie prisilietimus…

Įspudžiai (samskaros) pasąmonėje

Seksualinis veiksmas palieka labai gilų įspūdį (samskarą) pasąmonėje (chitta). Jis išvysto minčių bangas (vritti) prote, tuomet šis vritti vėl tampa įspūdžio priežastimi. Pasitenkinimas dar labiau sutirština (vasana) įspaudą sąmonėje. O atmintis ir įsivaizdavimo galia vėl sugrąžina seksualinį potraukį. Vos tik moters įvaizdis iškyla vyro atmintyje, jo protas tuoj pat yra išvedamas iš rikiuotės. Yra toks palyginimas: jeigu tigras nors kartą paragauja žmogaus kraujo, po to jis visuomet užpuldinės žmones, nes virs žmogėdra. Kai vyro protas „paragauja“ seksualinio malonumo, jis, kaip tas tigras, nuo to momento virsta šio jausmo ieškotoju.

Nuo įspūdžių (samskarų) ir troškimų subtiliomis jų formomis (vasanu) protas emanuoja į įvaizdžio kūrimą (kalpana) per atmintį (smriti). Tuomet gimsta prisirišimas. Kartu su susikurtu įvaizdžiu ir emocija pasireiškia impulsas. Emocija ir impulsas eina „viena koja“. Šis derinys sukelia seksualinį irzlumą, nepasitenkinimą, aistringą norą ir „deginimą“ prote, sklindantį per visą kūną. Šio irzlumas ir deginimo kelionę iš proto į fizinį kūną galima palyginti su vandeniu puodynėje: jei puodynė pilna, o vanduo vis dar pilamas, jis perpildys indo kraštus.

Jei esate labai atidus, pasirodžius pirmiesiems impulso požymiams, jūs galėsite nuvyti šiuos nepageidaujamus įvaizdžius šalin ir išvengti tolimesnio pavojaus. Netgi jei leidote savo vaizduotei prasprūsti pro pirmuosius vartus, atidžiai saugodami antruosius vartus ir pastebėję bepradedantį reikštis seksualinio irzlumo jausmą, dar galėsite tą liepsną užgesinti. Seksualinį impulsą dar įmanoma sustabdyti ir jo veikimo pradžioje, kol jis nepereina į jusles (indrijas). Tam būtina tuoj pat užimti protą kokia nors kita veikla. Geriausia užsiimti dvasine praktika, kartoti mantras (džiapa), medituoti. Jeigu tai nepadeda, ieškokite tinkamo bendravimo, tik nepasilikite vienas. Jeigu toks stiprus impulsas pasiekia organus, žmogus viską pamiršta ir lieka aistros įkaitu.

Netgi nuo gimimo aklam vyrui, niekuomet nemačiusiam moters veido, gimsta labai stiprus seksualinis impulsas. Kodėl? Tai įspūdžio (samskaros) jėga, pasireiškianti iš ankstesnių gyvenimų ir ilgam išliekanti pasąmonėje. Viskas, ką mes darome, viskas, apie ką galvojame – visa tai yra „užrakinama“, įspaudžiama sąmonės (chitta) sluoksniuose arba pasąmonėje. Todėl tokie įspūdžiai gali būti sudeginti arba ištrinti vien tik dvasinio pažinimo, tikrojo „Aš“ (atma) paieškų ir Aukščiausiojo Subjekto (paramatma) dėka.

Sąmoningą protą kontroliuoti įmanoma. Tačiau labai sudėtinga suvaldyti pasąmonę. Žmogus gali būti ir atsižadėjęs pasaulio (sannyasa), ir labai dorovingas, bet miego metu protas gali elgtis savaip. Seksualiniai impulsai ir „žemesni norai“ įsišaknija pasąmonėje labai giliai. Todėl kiekvienam savęs pažinimo siekiančiam žmogui svarbu sugriauti tokius pasąmonėje glūdinčius įspūdžius (samskaras). Tai įmanoma tik praktikuojant dvasinio gyvenimo principus.

Žmogus gali sulaukti garbingo amžiaus, žilų plaukų, bet jei jis nesikeis, protas liks toks, kaip jaunystėje. Galimybės tenkintis dings, bet aistringi norai išliks net brandžioje senatvėje. Šis noras, aistra, yra tikroji mūsų gimimo „sėkla“. Tokios sėklos būtinai sudygsta ir duoda vaisius. Gimimo ir mirties (samsaros) ratų stipinai sudaryti būtent iš aistros, norų „medžiagos“.

 

Alfredas Juras

Pasidalinkite su kitais!