Aušra ir Rolandas Augučiai: „Būdami mieste norime kuo greičiau sugrįžti į kaimą“

Kardokai

Papasakokite savo gyvenimo istoriją iki apsisprendimo gyventi kaime. Ar pasirinkimą persikelti į gamtą lėmė kokie nors gyvenimo lūžiai, ar ši mintis brendo po truputėlį?

Aušra: Vos tik susipažinome, natūraliai kilo noras sukurti šeimą. Taip pat, žinoma, turėti savo namus ir žemės aplink. „Nematėme“ savo vaikų augant ant asfalto. Tik gamtoje tikėjomės atrasti pilnatvę. Todėl išvykome į Airiją užsidirbti pinigų namo statyboms. Dirbome įvairius darbus. Aš prižiūrėjau vaikus airių šeimoje, dirbau darželyje, vėliau teko paragauti vadybininkės darbo „MoneyGram“ pinigų siuntos firmoje, o Rolandas, išbandęs statybų, malūnininko, baldų gamyklos bei lentpjūvės darbuotojo skonį, nusprendė save realizuoti laikraščių leidyboje. Su keliais bendraminčiais pradėjo leisti laikraštį „Saloje“, skirtą lietuviams Airijoje.

Kai įsitvirtinome, savo laisvą laiką skirdavome lietuvių katalikų misijai Airijoje, nes kaip tik tuo metu rūpintis Airijos sielovada buvo paskirtas kunigas Egidijus Arnašius. Įkūrėme chorą, vėliau folklorinį šokių ir dainų kolektyvą „Lietuviškas dobilas“. Gyvenimas tapo aktyvus kitaip – sekmadieniai, praleisti bažnyčioje, koncertai, lankymasis renginiuose Lietuvos ambasadoje. Vėliau teko susipažinti su „Gyvenimo meno“ pasekėjais, jie padarė labai didelę įtaką tolimesniam mūsų dvasiniam gyvenimui: atsisakėme mėsos, pradėjome domėtis ir kitomis dvasinėmis kryptimis. Praėjus penkeriems metams nusprendėme – laikas namo. Tad be jokių būgštavimų iškeitėme Airijos sostinę Dubliną į miglotą gyvenimą kaime.

Dar Airijoje ėmėme domėtis natūraliu gyvenimo būdu gamtoje, šiaudiniais namais, ieškoti gyvenimo prasmės ir toliau gilintis į žmogaus dvasinį tobulėjimą. Po to viskas vyko savaime – susitikome žmones, mąstančius taip, kaip mes, besidominčius šiaudiniais namais ir pan. Grįžę į Lietuvą sutikome dabartinius savo kaimynus, jie pasiūlė mums žemės lopinėlį. Taip gyvenimas pasisuko nauja linkme. Nors mums, išeiviams iš miesto, tai buvo stiprūs gyvenimo pokyčiai, tačiau džiaugsmo jie teikė ne mažiau nei rūpesčių.

Kodėl jūsų namas apvalus ir pastatytas iš šiaudų bei molio?

Aušra: Namo projektus buvome nusibraižę gal keturis. (juokiasi) Bet galiausiai subrandinome vidinį norą – statytis apvalų namą. Tiesiog taip ir įsivaizdavome tą nuostabų jausmą: viskas sukasi ratu: mūsų mintys, energijos, laikas… O šiaudinis namas dėl to, kad ieškojome ekologiškų, atsinaujinančių statybinių medžiagų, kurios būtų pigios, mielos ir turėtų gerą šiluminę varžą. Be to, namas neturi būti našta, priešingai, jis turi būti šiltas, jaukus ir lengvai išlaikomas.

Kokius teko pereiti vidinius etapus pakeitus gyvenimo vietą? Ar nebuvo momentų, kai norėjote grįžti į miestą?

Rolandas: Gyvenimas gamtoje atveria naujus horizontus, svarbiausia – gyventi taikoje ir harmonijoje su ja. Jei gyvendamas gamtoje žmogus atsisako televizijos, smurtinių maisto produktų ir pan., tada ima skaidrėti jo sąmonė – be ypatingų meditacijų ar praktikų. Tada labai lengva atskirti tikrąsias gyvenimo vertybes nuo mums primestųjų; tampa aišku, ko žmogui reikia iš tikrųjų. Pradžioje, persikėlus iš didmiesčio į miškų supamą kaimą, žmonių ir šurmulio beveik nebuvo – tai buvo nuostabus metas pažinti gamtos bei sielos ramybę. Po gerų dvejų ramybės ir tylos metų pabudo noras šiuo gėriu dalintis su kitais. Žinoma, į šeimą atėjus dukrytėms gyvenimas įsisuko į itin greit besisukantį ratą ir nusidažė naujomis spalvomis, tad galvoti apie šurmulį nebuvo reikalo. Tačiau noras bendrauti ir dalintis ta patirtimi su kitais tik dar labiau sustiprėjo. Mergaitėms paūgėjus pradėjome kviesti žmones į savo sodybą, kad galėtume pabendrauti, pasidalinti savo mintimis, gyvenimo turtais ir patyrimais. Į miestą grįžti noro nėra, priešingai, būdami mieste norime kuo greičiau sugrįžti į kaimą.

Gal pasakysiu neobjektyviai, iš savo požiūrio taško, bet jūs nesate tokie, kaip visi, jūs tiesiog šviečiate. Kodėl jūs tokie laimingi, kokia paslaptis?

Rolandas: Ačiū už komplimentą. Mes to švytėjimo dar nepastebėjome, o ir mistinių galių neturime. Švytėjimu galime pavadinti nebent sielos meilės atspindį, žinojimą, kaip gyventi ir tapti geresniais. Kaip ir visi žmonės, mes gyvenime sulaukiame įvairiausių iššūkių, tačiau turime slaptus receptus optimizmui išlaikyti, taigi žinome: kad ir kas gyvenime benutiktų, svarbiausia žinoti, kodėl tai vyksta ir ką daryti. Kurti savo laimingą gyvenimą – nebūtinai yra tikroji laimė, arba ne ta laimė, kaip ją dauguma suprantame. Mums laimė yra duoti ir mokytis duoti kuo daugiau. Vis dėlto tam, kad galėtum kitiems ką nors duoti, reikia turėti. Todėl kasdien mėginame stiebtis aukštyn, link Jo, to, kuris tą laimę sukūrė ir savo malone dalina, nors dėl savo vidinio aklumo jos dažnai nematome ir ieškome išorėje, daiktuose. Esame be galo laimingi matydami tuos didelius stebuklus mūsų mažų gyvenimų kelyje.

Dažnai girdžiu, kad jūsų sodyboje vyksta renginiai ir festivaliai. Kodėl ėmėte juos organizuoti?

Aušra: Kaip Rolandas jau minėjo, norime dalintis savo sodyba, namais, kad žmonės galėtų pas mus ne tik pailsėti, bet ir gauti dvasinių žinių, taip pat daugiau sužinoti apie sveikesnį gyvenimo būdą ir vegetarinę mitybą. Kviečiame į svečius įvairius lektorius, pasakojančius apie sveikatą, astrologiją, vaikų auklėjimą, harmoniją ir laimę. Pradėjome patys organizuoti vegetarinio maisto gaminimo pamokas, rengti vasaros stovyklas suaugusiems bei vaikams.

Kokie renginiai numatomi šią vasarą?

Aušra: Birželio mėnesį planuojame šiaudinių namų statymo seminarą: teorinį ir praktinį. Kas domisi šiaudiniais namais, galės ne tik praplėsti savo akiratį šioje srityje, bet ir patys prisidėti prie šiaudinio namo statymo. Šiuo metu statome naują pastatą, kuriame vyks visi mūsų seminarai, o svečiai turės kur apsigyventi.

Liepos mėnesį vyks stovykla, skirta savęs pažinimui. Rytais užsiimsime joga, klausysimės paskaitų, medituosime pagal gongų ir tibetietiškų dubenėlių garsus, dainuosime, bendrausime, gilinsimės į savo vidų. Stovyklos metu netgi bus galimybė pasidaryti savo biolauko nuotrauką bei diagnostiką, moterims – pasipuošti chna tatuiruotėmis. O vaikučiams žadame daug įdomių užsiėmimų. Kaip kiekvienais metais tradiciškai visus pavėžins vietinis arkliukas su karietaite.

Prašau visų apsilankyti mūsų svetainėje: http://www.laimesnamai.lt/. Čia rasite daugiau informacijos apie renginius.

 Ačiū už pokalbį!

Kalbėjosi Simas Grabauskas. Nuotrauka G. Šeštokienės, žurnalas „Tavo vaikas“

Pasidalinkite su kitais!