Aurelijus Veryga: gal jau blaivėjam?

1a2586af8daee74955568f47320ad118ae713a0d_article

Kaip ten sakoma: net baisu sakyti, kad neprisikalbėčiau. Bet pasakyti norisi. Šiandien spaudoje perskaičiau jau antrą tokio pobūdžio žinutę ir manau, kad tai nebėra atsitiktinumas. Pagaliau tai, kas vyksta, jau galima vadinti reiškiniu. Kalbu apie savivaldybių tarybų sprendimus ar merų pasisakymus, kad vieši miestų renginiai bus organizuojami be alkoholio. Apie tai viešai prabilo Jonavos rajono meras (straipsnis čia), o apie sprendimą paskelbė Šiaulių rajono atstovai (nuoroda). Kėdainiai savo „agurkų šventę“ taip pat bandys švęsti būdami blaivūs.

Manau, kad šis reiškinys jau įgauna bent nedidukės sniego gniūžtės efektą. Neabejoju, kad Jonavos rajono mero ir bendrapartiečio nuomonę sustiprino tikrai charizmatiškas buvęs Sveikatos apsaugos ministras ir dabartinis ES komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, o Šiaulių rajono tarybai tinkamus argumentus ir nenuginčijamą sėkmės istoriją Naisiuose pristatė Naisių festivalio siela Ramūnas Karbauskis. Taigi, apie tai kalba jau ne viena partija ir ne vienas politikas. Tai tampa reiškiniu.

Iki to kelias buvo labai ilgas. Mūsų valstybės bandymus spręsti alkoholio vartojimo ir renginių saugumo problemas savotiškai galima prilyginti vis prasipagiriojančio ir vėl prisigeriančio alkoholiko planams gydytis nuo alkoholizmo. Nuolat stebėdavom žinutes apie tai, kaip ką nors sumušus, kam nors mirus nuo persigėrimo, nuskendus ar sunaikinus savivaldybės turtą viešos šventės metu, savivaldybių politikai, kaip ir daugelis alkoholikų pagirių metu, pasiryždavo imtis „ryžtingų veiksmų“. O galvos skausmui praėjus ir pasirodžius seniesiems draugeliams (alkoholio gamintojų ir prekiautojų pavidalu) vėl būdavo dalinami vienkartiniai leidimai prekiauti alkoholiu viešų renginių metu. Ir taip daug metų.

Žinoma, jau girdžiu skeptikus kalbant, kad draudimais nieko neišspręsi, žmonės gers namie, o jei negers, tai dar blogiau: ateis prisivartoję narkotikų ar šventėse svaiginsis nelegaliomis medžiagomis. Taip pareiškė dėl sunkiai suvokiamų priežasčių pasiteisinusios praktikos atsisakiusios Pakruojo rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas einantis Gediminas Grybė (straipsnis čia). Įdomi nuomonė. Bandau įsivaizduoti „ratų užsimetusius“ kaimo girtuoklėlius, besiklausančius liaudiškos muzikos. Sunkiai pavyksta, bet gal tik aš toks, be vaizduotės.

11336792_1614746552143477_440517463759515807_o

Galima sakyti, kad Naisiai, ilgą laiką buvę tiesiog ramiu ir žavingu Žemaitijos miesteliu, po truputį tampa reiškiniu, kuris kaip gera infekcija pradeda plisti po labai ligotą šalies kūną.

Grįžtant prie draudimų, visiems būsimiems gąsdintojams nepasiteisinusia JAV prohibicija siūlau patylėti ir nebeatsibosti, nes tie palyginimai jau net nebejuokingi, o rimtose diskusijuose skamba kaip mažo vaiko knirkimas dėl sulūžusio žaislo. Reikia pastebėti, kad panašūs ribojimai viešuose renginiuose yra reikalingi pirmiausia tam, kad galėtume grąžinti visuomenei suvokimą, kad pasilinksminti įmanoma ir neprisigėrus. O tiems, kurie ir taip neprisigeria viešuose renginiuose, jie pagaliau turėtų tapti kultūros ir saugaus pasilinksminimo galimybe. Ir nebesisietų su nuolatiniu girtų žmonių keliamu pavojumi ar nesibaigiančiais bet kur atliekamų gamtinių reikalų vaizdiniais. Iš viso toks girtuokliavimas viešų renginių metu sunkiai suprantamas ir paaaiškinams žinant, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia alkoholio vartojimą viešose vietose. Visai neaišku, kodėl miestų švenčių metu į šią nuostatą, net ir ne renginių vietose, kur parduodamas alkoholis, staiga imama žiūrėti pro pirštus. Čia kaip kokie atlaidai tiems, kas negali viešose vietose pasirodyti tik todėl, kad yra blaivūs.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nėra savęs nevaldantys alkoholikai ir tikrai gali viešo renginio metu kelias valandas praleisti negerdami. Tiems, kam alkoholio labai truks, visuomet liks galimybė nueiti pagerti į artimiausią barą ar kavinę. Ten juk taip pat Lietuvos verslininkai dirba ir darbo vietos kuriamos. Ar ne, mieli politikai? O tie, kurie nesugeba valandos išbūti neprigėrę spirituoto alaus ar pigaus vynelio, manau, ras kitų pramogų. Kodėl didžioji viešų švenčių dalyvių dalis turi kentėti nuo tokių veikėjų vapaliojimo, seilėjimosi, kabinėjimosi ir kitų keliamų problemų? Taikliai pastebėta, kad vieno žmogaus teisės pasibaigia ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. Taigi, teisė negerti ir būti saugiam viešame renginyje yra ne mažiau svarbi, nei teisė prisigerti.

Net neabejoju, kad prasidės aludarių pasriūbavimai apie tai, kaip sumažės darbo vietų, kaip vietinis verslas patirs nuostolius ir pan. Įdomu, ką pasakytų ūkininkai ar kiti darbdaviai, kurie kitą darbo dieną po tokių „verslininkų“ pasiautėjimo laukia užsišventusių darbuotojų. Kiek jie nuostolių patiria? Kiek nuostolių ir išlaidų patiria viešąją tvarką turinčios užtikrinti tarnybos, kurių pareigūnai jau daug metų prašo politikų įvesti blaivių renginių praktiką? Tik jų balsas iki šiol buvo negirdimas.

O visiems, kurie manote, kad tai kraštutinumas, siūlau išjungti šį straipsnį ir eiti skaityti kitų žinučių apie tai, kaip „socialiai atsakingai“ sporto renginiuose bus dalinamas nealkoholinis alus, nutylint, kad taip reklamuojamas alkoholinis alus; žinučių apie tai, kad mažėjant alaus pardavimams kitose šalyse imamasi priemonių, kurios tuos pardavimus didintų ir pan. Skaitykite anuos straipsnius, nes pokyčiams dar nesubrendote.

 

Aurelijus Veryga

Originalus straipsnis

Pagrindinė nuotrauka Propatria.lt, straipsnio iliustracija – iš originalaus teksto

Pasidalinkite su kitais!