Aš esu laiminga

bokeh-3557716_960_720

Kas man yra laimė? Tai tikrai ne euforija – džiaugsmas dėl sėkmės, laimėjimo ar dovanos. Tokia laimė – tai tik emocija, trunkanti neilgai. O laimės būsena, kaip gyvenimo fonas, yra nuolatinė ir nuosekli. Net kai esu pavargusi, irzli, kai kažkas nepavyksta, patiriu neigiamas emocijas, kai sutrinka sveikata – laimės jausmas nedingsta.

Nuotraukose – straipsnio autorė Natalja Balinskaja

Aš laiminga, kai suvokiu, kad viskas, kas su manimi vyksta, yra man reikalinga. Kai leidžiu viskam būti, nesipriešinu, nekariauju su situacijomis, o, atvirkščiai, narplioju priežastis, pasekmes, pamokas. Tiesiog išvados apie įvykius visai kitos nei anksčiau – stebiu savo reakcijas iš šalies, analizuoju, priimu, sveikinu, džiaugiuosi kylančiomis emocijomis, jausmais – nerealiai įdomus žaidimas. Kartais ne iš karto, bet su susidomėjimu stebiu, kur tai mane atves. Tai tokia palaima – nieko nekontroliuoti, nes nebijai to, kas vyks, o pasikliauji ir pasirenki.

Aš laiminga, kad nekaltinu kitų, ypač artimų žmonių, dėl savo nuotaikos. Mano nuotaika priklauso tik nuo mano energijos lygmens. Ir nuo mano asmeninio sprendimo – ar sulėtinti tempą, sumažinti krūvį, „pasiduoti“ vyrui, įvykiams, visatai, o pačiai atsipalaiduoti ir rūpintis savimi. Juk didesnė dalis to, ką galiu pakeisti, yra mano rankose. O dėl to, kas man nepavaldu – nėra prasmės nerimauti.

Mano vidiniame namuke šilta, jauku, miela bet kokiu oru. Aš pati juo dėmesingai rūpinuosi.

Esu laiminga, kai esu atsipalaidavusi – tada tampu energijos imtuvu. Taip vis daugiau priimu jos iš visatos. Kuo jos daugiau priimu, tuo daugiau dėmesio galiu skirti artimiesiems. Tuo mažiau pykstu, kad jie man jo neskiria. Mano laimė nepriklauso nuo to, ar mane „palaikino“ vyras, dukra, draugė. Tuo labiau nepažįstami žmonės. Aš seniai nustojau laukti ir prašyti dėmesio iš šalies. Mano laimė nepriklausoma nuo išorinių veiksnių. Mano vidiniame namuke šilta, jauku, miela bet kokiu oru. Aš pati juo dėmesingai rūpinuosi.

Aš laiminga, kai esu rami, kai gyvenu be įtampos. Tai pavyksta, kai leidžiu įvykiams, žmonėms, jų norams nesutapti su manimi. Nesutapimai manęs nejaudina. Atsirišu, paleidžiu ir kuriu savo įvykių variantus, kurie priklauso nuo manęs. Labai kūrybingas procesas.

Aš laiminga, nes gerbiu save. Kai atsigręžiu į kūno prašymus, stengiuosi iššifruoti jo navigacijos ženklus, kurie geriausiai atskleidžia mano veiksmų teisingumą ir naudingumą. Tai nuostabiausias jausmas – atsiklausti savęs, išgirsti save, elgtis pagal savo kriterijus, net nesukti galvos – ką kiti pasakys, pamanys, kaip pažiūrės. Net nekyla minčių kieno nors teirautis. Tik mano asmeniniai pojūčiai, tik mano vidinės išminties tiesa. Todėl vis rečiau ir rečiau aplanko nepatogūs jausmai: gėda, kaltė, baimė. Jie tykoja, kai esi priklausomas nuo svetimos nuomonės, o kai esi savarankiškas – nėra pagrindo jų jausti, nes sau meluoti nereikia.

Gerbiu save, todėl gerbiu ir kitus.

Aš laiminga, nes neįsiskaudinu ir nesureikšminu savo reakcijų. Tiesiog laisvai įgarsinu savo pageidavimus arba nepasitenkinimą. Nedarau to, kas man nepriimtina. Ir kitiems leidžiu to nedaryti. Gerbiu save, todėl gerbiu ir kitus.

Aš laiminga, kai nekovoju su kitų žmonių „tarakonais“. Visi esame tai alkani, tai išsekę, tai „neišmylėti“. Tai leidžia nesusireikšminti ir neprisiimti sau Dievo vaidmens – nekaltinti savęs dėl jų būsenos, kad netyčia įskaudinau, neskyriau reikiamo dėmesio kiekio. Kai niekam nenoriu tyčia pakenkti, tai ir jaučiuosi rami dėl savo ketinimų, o jeigu taip reaguoja, tai – jų pasirinkimas ir atsakomybė.

Aš laiminga, nes priimu ir gerbiu piktus, neprotingus, netobulus. Nes priimu šias savybes ir savyje. Ir ne mano valioj juos teisti, juk ir pati tokia esu – kažkam pikta, neprotinga, netobula. Kad ir sau.

Aš laiminga, kai esu savimi. Visokia – pagal poreikį, situaciją, nuotaiką. Ir man tai patinka, nes suteikia laisvės ir energijos.

Mano gyvenimas niekada nebūna nuobodus, jam nereikia išorinių fejerverkų – jie mano viduje.

Aš laiminga, kai esu su savimi. Man su manimi visada įdomu. Aš galiu mėgautis savo spontaniškais norais, sprendimais, kūrybos vingiais. Mano gyvenimas niekada nebūna nuobodus, jam nereikia išorinių fejerverkų – jie mano viduje. Aš visada ką nors kuriu, sugalvoju, po to meistrauju, tvarkau, perdarinėju – ir tam fontanui nėra galo. Jis mane pakrauna energija ir teikia laimę.

Aš laiminga, kai myliu save. Labai aiškiai suvokiu skirtumus tarp ankstesnių ir dabartinių santykių su savimi.

Aš laiminga, kai myliu savo artimus. Ne spalvingai ir triukšmingai, laukdama atsako, o lyg kvėpuočiau stebuklinga substancija, kuri pripildo širdį įkvėpimo metu ir skleidžiasi iškvepiant, natūraliai, be mano fizinių pastangų, net be veiksmų. Sudėtinga aprašyti žodžiais, kaip tai gera ir malonu, didžiausia laimė yra tai patirti.

Aš laiminga, nes mano gyvenimas tapo sąmoningas ir prasmingas. Kad turiu galimybę mokytis ir dalintis. Kad mano gaunamos ir skleidžiamos žinios ir patirtis įkvepia kitas moteris laimingam gyvenimui. Ypač tai jaučiu tada, kai moterys pasakoja savo gyvenimų istorijas.

Todėl noriu Jūsų pasiteirauti – kaip jaučiate savo laimę? Gal pasidalinsite savo įžvalgomis su kitais?

Su meile,

Natalja Balinskaja

Laimingų moterų pasaulis

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com

Kitos nuotraukos iš Nataljos Balinskajos asm. arch.

Redagavo Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!