Arminas Mockevičius: „Kai pradedi ristis žemyn, visi, lyg susitarę, tau padeda tai daryti“

file59511853_6f8f7fe

Kažkada buvau eilinis jaunuolis, kuris valgydavo taip, kaip visi, gerdavo taip, kaip visi, rūkydavo taip, kaip visi Lietuvoje. „Visi“ todėl, kad tada iš tikrųjų taip galvojau. Paprasčiausiai nemačiau kitokio pavyzdžio. Juk dažnai gana sėkmingi žmonės vartoja alkoholį, norėjau būti panašus į juos. Tada dar negalėjau suvokti, kad visai kiti dalykai juos padaro sėkmingais. Esminis gyvenimo lūžis įvyko maždaug prieš 5 metus. Su savo 15 m. pusbroliu žaidžiau krepšinį ir po 2 min. žaidimo pasijaučiau labai blogai, maniau, kad mano širdis iššoks iš krūtinės, kvėpavimas ir širdies darbas buvo itin greiti. O pusbrolis visiškai nepavargo… Tai, galima sakyti, buvo viena iš nušvitimo akimirkų…

Daugelis, pažiūrėję į mane tuo metu, galėjo pasakyti, kad buvau laimingas: turėjau daug šaunių draugų, visada rasdavau su kuo praleisti vakarą, pasilinksminti, studijavau Vilniaus universitete, mokslai sekėsi gerai, nors ir labai nesistengiau. Tačiau iš tikrųjų nebuvau laimingas, nes nė iš šio nė iš to negalėdavau naktį užmigti arba atsikeldavau vidurnaktį ir galvodavau apie visokiausius dalykus iki ryto, nuolat jausdavausi pavargęs, nesijaučiau gerai, vis norėdavau būti kažkur kitur.

Atradimai

Visada galvojau, kad gyvenu pakankamai sveikai, sportuoju, maitinuosi pagal kultūristų programas, aišku, kaip ir „visi“, kartais išgeriu, parūkau, kartais net „žolės“. Kūnas tada atrodė gana gerai, ypač kai buvau apsirengęs arba iš toli (nesimatė spuogų:)). Pradėjau truputį daugiau galvoti ir ieškoti žinių apie sveiką, laimingesnį gyvenimą, pradėjau sekti savo mintis, emocijas. Dabar galiu vertinti, kad tuo metu turėjau daug abstinencijos simptomų, buvau nervingas. Kartą mama, kuri pati 2 kartus per metus išgeria taurę vyno, pasakė: „Geriau tu truputį gertum, nei būtum toks“. Tada supratau, kad tai yra didelė priklausomybė ir daugelis neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių atsiranda po to, kai nustoji jį vartoti. Man beveik du mėnesius labai skaudėjo galvą, buvau pas visokius gydytojus, tačiau nė vienas nepasakė, kad tiesiog reikia pralaukti tą laiką ir viskas susitvarkys.

arminasTaip maždaug metus praleidau ieškojime su paklydimais. Padėjo įvairūs emocijų valdymo kursai, kol, po nepavykusio plano sutikti Naujus metus blaiviai, supratau, kad man viso to nereikia. Kai išgeriu, aš nebūnu aš, pradingsta visos baimės, visi savisaugos instinktai, elgesys tampa dirbtinas. Alkoholiu „nugriovus baimės sieną“ kitą dieną ta siena padvigubėja ir kiekvieną kartą tampi vis labiau emociškai priklausomas. Pavyzdžiui, norėdamas susipažinti su panele, kaip sakoma, „ant drąsos“ išgeri ir eini prie jos, kitą kartą tau daug sunkiau sekasi prieiti prie jos blaiviam ir taip ratas pradeda suktis, kol nenusprendi iš jo išlipti. Norint išlipti, ratą reikia sustabdyti, o tai yra labai sudėtinga. Taigi, dabar jau daugiau nei 3,5 metų sąmoningai esu blaivus, nerūkau, ruošiuosi Vilniaus maratonui, esu vegetaras ir nepaprastai laimingas žmogus.

Regbisto karjerą nutraukė alkoholis

Vienas treneris yra pasakęs, kad kiekvienas išgėrimas nubraukia 3 savaičių darbą ir tai tikra tiesa. Tačiau tuomet maniau, kad viską galima suderinti. Kai vyresni draugai prieš regbio varžybas Latvijoje prikalbino išgerti alaus, pajaučiau visus alkoholio „privalumus“. Rytojaus dieną sugebėjau žaisti. Kitą kartą, kai prieš regbio varžybas sutikti kiemo draugai pasiūlė man išgerti, aš sutikau, nes buvau truputį peršalęs. Nusprendžiau „pasigydyti liaudiškai“. Toks eksperimentas pasibaigė meniniu filmu „Arminas girtas sapalioja nesąmones“, filmavo mano tėtis, mama buvo režisierė. Kitą dieną žaidimas buvo tragiškas, po to susirgau plaučių uždegimu, mėnesį praleidau ligoninėje ir 3 mėnesius nesitreniravau. Taip pasibaigė mano regbio žaidėjo karjera. Tuo metu man buvo 15 metų.

Istorija, dėl kurios norėčiau atsiprašyti

Maždaug po pusmečio atradau kovos menus, jais labai susidomėjau. Pirmą kartą patyriau kas yra meditacija to net nesuvokdamas. Daugiau nei dvejus metus užsiiminėjau Kyokushin karate, išsilaikiau mėlyno diržo su geltona juostele egzaminus ir vėl paslydau ant tų pačių dalykų: alkoholio ir tabako. Tada maniau, kad alkoholis – kietumo ženklas. Aš, būdamas labai „kietas“, vėl pradėjau ūžti ir bandžiau suderinti sportą ir nuodų vartojimą. Deja, tai baigėsi eiline gėda prieš trenerį, kai jam stovyklos vadovai pasakė, kad aš rūkiau kambaryje. Negana to, stovykloje susiradau vyresnių draugų, su kuriais prisigėrėm užbaigtuvių proga.. Po tos stovyklos net nenorėjau rodytis treneriui, todėl dabar labai norėčiau jo atsiprašyti ir pasakyti, kad Valius Rudys buvo Treneris iš didžiosios raidės.

Juokingai graudus ir kvailas gyvenimas

Metus sportą liko tik mokslai ir vakarėliai… Turėdamas draugę kartais šiek tiek pristabdydavau ir trumpam nustodavau gerti.

Prisižiūrėjęs filmų scenų, kai praradęs širdies draugę iš karto parūkai, išgeri, aš irgi bandžiau būti toks: išsiskyręs su ja pirmiausiai nuėjau parūkyti. Nors žinojau, kad tėvai gali bet kada įeiti, rizikavau visais savo dienpinigiais ir laisvu laiku. Pasiskolinau iš virtuvės alaus ir išgėriau tiesiog sėdėdamas prie kompiuterio. Tada jaučiausi toks „kietas“ ir taip „gerai“, bet akivaizdu, kad buvau baisiai kvailas.

Taip bekvailiodamas išsikėliau tikslą: įstoti į prestižinę specialybę. Pradėjau mokytis. Palyginus su savo draugais, pradėjau daug rečiau gerti, daug mokydavausi. Mokydavausi net su skaudančia galva ir per pusę metų tikrai gerai pasiruošiau egzaminams, kuriuos visus puikiai išlaikiau ir nesunkiai įstojau į norimą specialybę.

Pabaigęs mokyklą, vasarą pradėjau dirbti statybose. Tada buvau nusprendęs negerti, o jeigu norėsiu atsipalaiduoti, tai tik rūkydamas „žolę“. Iš mano gimtosios Marijampolės buvo vežami darbuotojai į Klaipėdą, ten jie dirbdavo savaitę ir penktadienį važiuodavo namo. Tokia sistema viena iš palankiausių girtavimui ir tą supratau pirmą vakarą. Kaip visada, pradžioje aš negėriau, juokavau, kad geriau rūkyti „žolę“ ir panašiai. Buvau pradėjęs vairuoti ir, dėl gerų santykių su vadovu, galėjau pasiimti mašiną bei vakare nuvažiuoti į Palangą. Dabar suprantu, kad tada buvau blaivus tik dėl to, kad vairavau. Deja, neilgam. Darbų pabaigoje prasidėjo masinės išgertuvės. Vyrai gerdavo net darbe. Atsimenu kelis kartus darbo metu miegojau ant putų polistirolo. Taip pasibaigė mano vasaros darbas ir prasidėjo pasiruošimas studijoms.

Norėdamas pasirodyti esąs „kietas“, prisivežiau daug alkoholio į universiteto organizuotą stovyklą. Tada supratau, kad patekau truputį ne į tą aplinką, ten buvo daug blaiviai gyvenančių žmonių. Bet nesunkiai atradau bendraminčių. Tiesa, po tos stovyklos mane daug kas pažino fakultete, tik ne iš gerosios pusės.

Prasidėjus studentiškam gyvenimui apsigyvenau su meno žmonėmis. Viskas vėl sukosi aplink alkoholį. Mokslai nebuvo tokie įdomūs, kokių tikėjausi, todėl nusprendžiau, kad tiesiog kaip nors juos pabaigsiu. Kai pakeičiau gyvenamąją vietą, pažintis su naujais draugais prasidėjo taip pat nuo alkoholio. Buvo visko: nuo paprastų muštynių iki muštynių su peiliais ir šautuvais. Aišku, visada konfliktai įvykdavo tuo metu, kai kažkas būdavo neblaivus. Veikiausiai, nebuvo nė vieno savaitgalio, kai nebūtų kažkokio vakarėlio, kartais savaitės dienomis sugebėdavome prisigerti tiek, kad kitą dieną visi gulėdavome lovose, o kartais gėrimas trukdavo visą savaitę. Gerai, kad aš visada nueidavau į paskaitas, kad ir kas būtų. Taip „praslydau“ iki trečio kurso, negavęs nė vienos tikros skolos.

Vasara – nesibaigiantys vakarėliai, kuriuose be saiko vartojamas alkoholis, o kitą dieną aptarinėjama, kas ką darė, kaip elgėsi, nes patys savo veiksmus mažai kas atsimindavo. Draugystės tuose vakarėliuose būdavo tik šiaip, nei panelės, nei vaikinai rimtai negalvodavo apie kažkokius santykius, tiesiog būdavo patogu būti kartu. Už akių ir viena, ir kita pusė pasakodavo savo nuotykius, kai antra pusė nemato. Viskas būtų gerai, jeigu šios poros žinotų apie vienas kito nuotykius ir sutiktų taip draugaut, tačiau visas tas gyvenimas, tos intrigos atrodė tokios dirbtinos.

Kai pradedi ristis žemyn, visi, lyg susitarę, tau padeda tai daryti. Visada atsiranda žmonių su kuriais gali išgerti, visada atsiranda ir tokių, kurie pasiūlo parūkyti ar pavartoti narkotikų. Sako, panašus panašų traukia. Aš su tuo sutinku.

Geriau valdyti savo gyvenimą, nei plaukti pasroviui

arminas61Dabar galiu save laisvai vadinti sveikuoliu: kiekvieną rytą maudausi po šaltu dušu, ežere ar upėje; jau daugiau nei metus kiekvieną rytą darau jogos mankštą ir kvėpavimo pratimus; ryte išsispaudžiu ir geriu vaisių bei daržovių sultis. Maitinuosi tik vegetariškai ir labai skaniai, dabar nereikia sukti galvos dėl to, kad galiu apsinuodyti maistu. Dažniausiai keliuosi iki 5 valandos ryto, savaitgaliais kartais pamiegu iki 6 valandos. Miegoti vasaros laiku einu iki 23 valandos. Keltis ir eiti miegoti gamtos ritmu yra nuostabu. Tik tada gali iš tikrųjų valdyti savo gyvenimą, o ne plaukti pasroviui.

Paprasčiausiai pabandžiau gyventi kitaip nei gyvenau iki tol ir pajusti skirtumą. Labai sunku papasakoti žmonėms, kokia savijauta gali būti, kai pakeiti gyvenimo būdą, juk jie tikrai nepatikės, kad ir ką sakysi. Taip pat ir man niekas žodžiais neperteikė tos savijautos, paprasčiausiai patikėjau, kad reikia pabandyti, juk tai nieko nekainuoja. Jei bus blogiau, gali bet kada nutraukti. Tačiau po kelių įpročių įtraukimo į savo gyvenimą jaučiausi neapsakomai, dabar negalėčiau to jausmo palyginti su buvusia savijauta. Čia tas pats, kaip aiškinti žmogui kaip kvepia rožė, kai jis niekada nėra jos matęs ir uostęs, reikia tiesiog tai patirti.


Susitikimuose su draugais ir šventėse – prasmingos diskusijos

Šeimos šventėse jau seniai nėra jokio alkoholio ir maistas jose gana sveikas, atsisakėme beveik visų produktų su pavojingais maisto priedais. Kuo toliau, tuo vertingesnės tampa diskusijos šeimos susitikimų metu. Dažnai kalbame apie prasmingus dalykus, maudomės, dainuojam, uogaujam, bėgiojam, važinėjamės dviračiais, sėdim prie laužo, kalbamės. Kadangi turime šiokią tokią savo vietelę gamtoje, stengiamės pagerinti ten buitį, pasistatom kokį nors suoliuką, padarom laiptukus ar lieptelį ir taip miške praleidžiam kelias nuostabias dienas.

Šiemet pirmą kartą „pavyko“ nešvęsti Naujųjų metų, nes šios šventės nelabai suprantu. Vietoje to vakare atsisėdau su popieriaus lapu ir susirašiau ateinančių metų tikslus.

Dabar geriausi draugai yra mano bendraminčiai. Kartu mes švenčiame tokiais būdais, kurie yra naudingi mums ir mūsų sveikatai. Tik tada, kai pats priimi sprendimą, kad nesinuodysi, gali pasakyti jį draugams. Visada atsiras žmonių, kurie siūlys išgerti ir naudos visokius argumentus tam tikslui pasiekti. Aplinkiniai niekada džiaugsmingai nesutinka jokių tavo pasikeitimų, nes jie būna pripratę prie tokio tavęs. Jei tu nusprendi keistis, jie stengsis tave išlaikyti tokį, koks buvai, bandys žeminti, šaipytis.

Maždaug po metų sveiko ir blaivaus gyvenimo būdo pradėjau susilaukti pirmų palaikymų netgi iš geriančių žmonių. Tuo metu jau tikrai sugebėdavau linksmintis blaivus, o ne sėdėt paniuręs, kaip daugelis žmonių, kurie kankinasi dėl to, kad negali išgerti. Dabar sulaukiu daug aplinkinių palaikymo dėl savo gyvenimo būdo.

Apskritai, daugelis kritikuojančių blaivų ir sveiką gyvenimą visą gyvenimą skiria tam kad uždirbtų daug pinigų, mokosi, skaito, bet tik tiek, kiek jiems kažkas liepia. Jie neperskaito nei vienos knygos apie bendravimą, mitybą, alkoholį, tabaką ir pinigus, nors visą gyvenimą valgo, rūko, geria, bendrauja ir dirba tik tam, kad turėtų daugiau pinigų.

Sveikas gyvenimas suteikia daugiau energijos

arminas21Vieną dieną atsisėdau ant dviračio sporto klube ir žiūriu, kad galiu važiuoti dvigubai greičiau ir ilgiau bei nepavargti, tai buvo nuostabu. Vėliau dingo spuogai, prašviesėjo akys, galėjau lengvai užmigti, pasidariau ramesnis ir dienos metu galėjau lengvai laukti stovėdamas eilėje, kai anksčiau laukimas mane tiesiog žudė. Atsirado daugiau energijos, labai daug norimos veiklos, lengviau galiu siekti savo tikslų. Visas mano laikas pasidarė laisvalaikis, nes man patinka viskas, ką aš darau: be kasdieninio darbo dar bėgioju ilgas distancijas, darau jogos pratimus, kartais važinėju dviračiu. Atsiradus progai išbandau kažką naujo, kad įveikčiau save – pavyzdžiui, miegojimas naktį po atviru dangumi, vaikščiojimas per žarijas, maudynės žiemą, plaukimas per ežerą ir kiti iššūkiai. Dalyvauju vakarėliuose, festivaliuose, važiuoju prie jūros, švenčiu draugų ir giminaičių gimtadienius ir visą tai veikiu būdamas visiškai blaivus.

Didelę savo gyvenimo dalį skiriu pilietinei veiklai: aktyviai rinkau parašus už referendumą dėl atominės elektrinės statybos, dalyvauju talkose, skirtose aplinkai tvarkyti, dažnai praeidamas gatve paimu šiukšlę ir išmetu į artimiausią konteinerį, o pamatęs, kad žmogus ją numeta, paduodu jam atgal. Esu nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys, ten savanoriauju. Darome visokiausias akcijas, kad atkreiptumėme visuomenės dėmesį į alkoholio vartojimo kultūros keliamas problemas, rašome pranešimus spaudai, dalyvaujame įvairiuose mokymuose ir konferencijose. Blaiviname Lietuvą, nes, mano nuomone, viena iš didžiausių problemų Lietuvoje yra alkoholio ir tabako vartojimas. Darau viską, kas nuo manęs priklauso, kad Lietuva taptų blaivi.

Šiuo metu kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį organizuojame bėgimus „Už blaivią Lietuvą“ visame pasaulyje, kur yra lietuvių. Bėgikų skaičius kaskart tampa vis didesnis, prisijungia ir nauji miestai.

Labiausiai man patinka būti gamtoje, kai ryte atsikėlus gali basomis kojomis pereiti per rasotą žolę, išsimaudyti gaiviame ežero vandenyje, jausti gryną orą, girdėti gamtos garsus. Baisu, kai žmonės atvažiuoja į gamtą vien tam, kad išgertų alkoholio. Tokia kelionė man atrodo beprasmis kuro deginimas, juk viskas aplinkui taip tobula, o tuo metu, kai esi apsvaigęs, esi kvailas ir negali to matyti, nes visi tavo pojūčiai susilpnėja, gal dėl to žmonės taip negerbia gamtos ir ją niokoja.

Gyvendamas taip, „kaip visi“, turėsi tokias pačias problemas, kaip visi

arminas51Iš tikrųjų žmonės nori būti sveiki, tačiau jiems įdiegiama, kad būsite sveiki, jei vartosite tuos ir tuos maisto papildus. Jiems labai sunku atsirinkti tarp tiek daug informacijos, kuri yra spaudoje bei knygose. Taip pat didelė dalis žmonių vis dar galvoja, kad sveikuoliai – kažkokie keistuoliai, kurie maudosi lediniame vandenyje. O jie nori būti „kaip visi“, bet nepagalvoja, kad, būdami kaip visi, turės tas pačias sveikatos problemas, kaip ir visi.

Esame įpratę, kad po pietų turime jaustis apsunkę. Esame įpratę galvoti, kad norint atsipalaiduoti, reikia išgerti, kad šventes reikia švęsti su alkoholiu, kad vos tik peršalus reikia gerti vaistus arba alkoholio, kad ligos nepriklauso nuo mūsų pačių. Taip pat labai gajus mitas yra tai, kad geriau gyvensiu trumpiau, bet būsiu laimingesnis. Žmonės labai nemėgsta pokyčių. Tokią kultūrą kaip degantį laužą nuolat pakursto alkoholio, tabako, vaistų ir nesveiko maisto reklama. Ji vešės tol, kol nepradėsime keisti požiūrio į savo sveikatą. Žmonės turi suprasti, kad tik nuo jų pačių priklauso ar jie sirgs, ar bus sveiki. Kol šio supratimo neturės, tol niekas ir nepasikeis.

Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Nuotraukos iš Sveikuoliai.lt ir asm. arch.

Pasidalinkite su kitais!