Ar kunigai ir vienuoliai yra „tamsybininkai“?

kunigai

Vienas universiteto profesorius labai mėgo pašiepti dvasininkus. Jo manymu, kunigai esą mokslo, meno ir pažangos „stabdžiai“. Tarp jo studentų buvo vienas jaunas, gabus vyras, nesutinkąs su dėstytojo nuomone. Kartą jis atėjo pas profesorių ir paprašė kai ką jam paaiškinti ir išsklaidyti jo mokslines abejones. Profesorius mielai sutiko.

– Pirmiausia aš norėčiau sužinoti, kas išsaugojo senuosius klasikų raštus, kad jie, užplūdus barbarams, nepražuvo? – paklausė jaunuolis.

– Tai seniai žinomas dalykas, – atsakė profesorius, – vienuoliai, užsidarę vienuolynuose, perrašinėjo senuosius klasikų darbus ir taip juos išsaugojo mūsų laikams.

– Žiūrėk man, vienuoliai!

– Taip, pirmiausia benediktinai.

– Vienuoliai, kunigai? Jie mums senuosius raštus išgelbėjo. Tai turėjo būti labai varginantis darbas. Nuo dulkių, kurios bibliotekose dengė tas knygas, ne vienas turėjo susirgti džiova. Kokie savotiški tie vienuoliai, kurie rado malonumą nurašinėti Liriją, Cezarį, Lievoną, Vergilijų, Ovidijų ir kitus. Inicialų raidės – tai tikri meno darbai. Atrodo, kad be dvasininkų mes nieko nežinotume nei apie Kolumbą, nei apie Vasko de Gamą. Vienuolis Mauri 1450 m. sudarė garsųjį žemėlapį, kuriuo pasinaudodamas Kolumbas atliko savo didžiąją kelionę. Be to, aš kažkur skaičiau, kad vienas popiežius vietoj nepatogių romėnų skaičių į aritmetiką įvedė arabiškus.

– Taip, – prisipažino profesorius, – tai padarė popiežius Silvestras II-sis.

Studentas tęsė toliau:

– Girdėjau, kad teleskopas su mikroskopu išrasti kunigo. Tai turbūt netiesa? Ar gali būti kunigai tokie išmintingi?

– Faktai nepaneigiami, – atsakė profesorius. – Šie prietaisai buvo išrasti pranciškono Rogerio Bacovio. Tik reikia pastebėti, kad jis buvo modernus vienuolis, neapsiribojęs viduramžių vienuolio abitu.

– Kada gyveno Rogeris Bacovis?

– Jis mirė, atrodo, 1292 m.

– Nejau ir tais laikais jau buvo modernių kunigų? Be to, ar tiesa, profesoriau, kad pirmasis, kas skelbė, kad ne Saulė sukasi aplink Žemę, o Žemė aplink ją, buvo ne Galilėjus?

– Žinoma, ne. Tai Kopernikas.

– Taigi vėl dvasiškis. Be to, dar tvirtinama, kad šis dvasiškis jau buvo ne pirmasis. Jau prieš šimtą metų Regensburgo vyskupas Regiomontanus aptarė Saulės sistemą. Dar truputį kantrybės profesoriau. Kodėl laikotarpį, kuriame klestėjo mokslas, menas ir literatūra, vadiname aukso amžiumi (popiežiaus Leono 10-ojo)?

– Todėl, kad Leonas 10-asis buvo ypatingas mokslininkas, menininkų ir rašytojų globėjas.

– Ir tai katalikų Bažnyčios galva?

Studentas tęsė:

– Aš atėjau išsklaidyti savo abejones. Negaliu laikyti kunigų atsilikėliais, neišsiaiškinęs visko iki galo. Ar galiu tęsti klausimus? Ar tiesa, kad pirmasis liaudies mokyklas pradėjo steigti Jonas de la Salle?

– Taip, prancūzas de la Salle (Salutis).

– Kunigas? Šventasis?

– Taip, kunigas, šventasis…

– O Pedro de Fonte pasirūpino kurčnebyliais, o po jo – kunigas Karolis Mykolas Epee?

– Ar dar negana, kad vienuolis Bertoldas Schvarzas išrado paraką, brolis Gridonas de Aserro – muzikines gamas, brolis Tagore – tapybą ant stiklo, jėzuitas Secolio – spektro analizę?

– Mano mielas drauge, jūs atėjot manęs erzinti…

– Jokiu būdu, profesoriau, tik man atrodo, kad žaibolaidį 1754 m. išrado ne Franklinas, bet Prokopas Divichas, vienuolis. Tai pažymėta Kiurscheno žodyne.

– Jūsų iškalba nuostabi.

– Iškalba? Didžiausias šimtmečio mokslininkas buvo iškalbingasis kardinolas Mezofandi. Jis mokėjo 72 kalbas, tačiau tai jam netrukdė būti „atsilikusiu žmogumi“. Ir dar. Labiausiai „atsilikęs“ žmogus buvo kardinolas Angelo Mai, italas, didžiausias XIX-jo šimtmečio mokslininkas, kalbininkas, kuris išaiškino pilimpsesto (rankraščių ant pergamento) paslaptis.

– Gerai, gerai, jaunuoli. Kur jūs eisite iš čia išėjęs?

– Kur, kokia kryptimi? To aš turiu pasiteirauti Flavio Giojos, kuris apie 1300 m. išrado kompasą. Tačiau jis buvo dvasiškis. Dar tenka paminėti, kad garsinis siurblys pirmiausia buvo pagamintas kunigų cistersų. Paryžiaus kapucinai iki XVII a. sudarė miesto gaisrininkų komandą. Lėktuvo išradėjas, sukonstravęs jį 60 metų prieš Mongofieri, buvo vienuolis Bertoldas Gusmas, kuris 1720 metais viso portugalų karaliaus dvaro akivaizdoje pakilo į orą savo sukonstruotu lėktuvu.

Profesorius tylėjo.

– Profesoriau, nusivalykite savo akinius. Akiniai taip pat yra vienuolio domininkono Aleksandro Spinos išradimas. Jūs žiūrėjote į laikrodį, skubate? Laikrodis – taip pat kunigo rankų darbas. Pirmąjį laikrodį sukonstravo Casiodorus ir Gesbertas, o vėliau patobulino Silvestras II-asis. ak, bet aš jus varginu. Jau einu. Gatvėse jau dega dujinės lempos, jums be abejo žinoma, kad dujas atrado jėzuitai, šitie „tamsos apaštalai“. Anglijoje, Stonyhorste, 1794 m. pirmą kartą buvo panaudota dujų šviesa. Jėzuitų vyresnysis Dusn 1815 m. Prestene įkūrė pirmąjį dujų fabriką. O jūs, profesoriau, turite dviratį? Šitą mechanizmą pirmasis sukonstravo kunigas Puenton. Labanakt, profesoriau!

Nuotrauka iš Seminarija.lt

Pasidalinkite su kitais!