Didžiausia apsauga gyvenant nepalankiose aplinkybėse

cherry-blossom-6877_960_720

Kartą vienas vyras atėjo pas šventąjį ir pradėjo graudžiai pasakotis savo problemas.

„Svamidži, prašau išgelbėkite mane nuo netinkamos draugijos! Aš gyvenu labai prastame miesto rajone ir lengvai persiimu blogosiomis ten gyvenančių žmonių savybėmis, kurios ilgainiui priverčia blogai elgtis ir mane patį!“ Šventasis palinksėjo galvą, tarsi pritardamas, ir išsivedė vyrą pasivaikščioti į netoliese buvusį sodą.

Nuėję kelio galą jie pamatė sodininką, bemaišantį trąšas medžiams. Aitrus trąšų kvapas tiesiog rietė norį, tad vyras išsitraukė nosinaitę bei prisidengė ja savo nosį. Šventasis nusišypsojo, bet žingsniavo toliau, netardamas nė žodžio.

Toliau beeidami jie priėjo daugybę augalų, aplipusių nuostabaus grožio bei aromato žiedais. Vyras, kuris dabar jau neslėpė savo nosies po nosinaite, net ėmė mėgautis šiuo pasivaikščiojimu kartkartėmis stabtelėdamas ir įkvėpdamas nuostabiai kvepiančių gėlių aromato. Žvilgtelėjęs į šventąjį jis pastebėjo, kad šis ir vėl šypsosi, bet nieko jam nesako. Vyras pagalvojo: „Ar jis pakvaišo? Aš atėjau pas jį su didžiule problema, o jis net neskuba man padėti! Vietoj to išsiveda pasivaikščioti į sodą, visą laiką tyli bei šypsosi! Aš viliuosi, kad jis nesišaipo iš manęs…“

Galiausiai jis nusprendė daugiau nekentėti tos šventojo tylos ir paklausė: „Svamidži, kodėl tu šypsaisi? Ar aš kažką ne taip darau?“

Šventasis atsakė: „Aš šypsojausi ir mąsčiau, kaip skirtingai į blogus dalykus reaguoja žmonės ir gamta. Šie augalai yra išpuoselėti trąšų dėka, kurios jiems yra ne kas kita, kaip tik skanus maistas. Augalai aitriai smirdinčias trąšas transformuoja į nuostabiai kvepiančius žiedus. Žiedai nepraranda savo nuostabaus kvapo net jeigu mes susmulkintume ar nuskabytume juos po žiedlapį. Tačiau mes, žmonės, moksliškai kalbant, tarsi turėtume būti labiau išprusę, palyginus su kitomis gyvybės rūšimis, esame tokie greiti pamiršti savo gerąsias savybes bei perimti blogąsias netinkamose draugijose ar nepalankiose aplinkybėse!“

Išgirdęs šventojo žodžius vyras suvokė savo klaidą. Jis grįžo namo išmintingesnis bei pasiryžęs rimtai užsiimti savo dvasine praktika, taip apsisaugodamas nuo netinkamo bendravimo įtakos.

Reguliari dvasinė praktika, tokia kaip šventų Dievo vardų kartojimas bei atsidavimo tarnystė gali kiekvieną apsaugoti nuo netinkamo bendravimo ir nepalankių gyvenimo aplinkybių.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!