Apie patarimus

diamond-1751548

Tikriausiai patarimai – tai vienintelis dalykas, kuriuo žmonės dalinasi itin dosniai ir dažniausiai… nieko neprašomi. Daugumai iš mūsų pažįstama situacija, kai kiti „žino“, kaip mums geriau, vertina mūsų gyvenimą arba mesteli patarimų (kurie iš tikrųjų yra paslėpti vertinimai): „aš taip negalėčiau“, „jei būčiau tu, aš…“, „aš to nepakęsčiau“ ir panašiai.

Kodėl žmonės taip elgiasi? Juk dauguma patarėjų turi ir savų dar neišspręstų problemų, kurių dėl įvairių priežasčių negali arba nenori spręsti. Paradoksalu, bet būtent tokie žmonės ir yra uoliausi patarimų dalintojai. Įdomu ir tai, kad tie, kurie dosniai dalija patarimus, retai būna patys juos išbandę. Ir pataria ne todėl, kad nori padėti, o dėl to, kad trokšta pasijusti svarbūs: patardami žmogui jie pasijunta esą „ekspertai“, turintys apsčiai gerų patarimų, kurie gali pataisyti bet kokią blogą situaciją. Ir, žinoma, jie siekia pasijusti pranašesni už tuos, kam pataria. Dalindami skambius patarimus žmonės nukreipia dėmesį nuo savų problemų į svetimas – eksperimentuoti su kitų žmonių gyvenimais paprasčiau, negu su savuoju. Besigilinant į kitų žmonių gyvenimo peripetijas, žiūrėk, ir įtampa dėl savų problemų kuriam laikui atslūgsta.

Tokių pavyzdžių gyvenime apstu: draugai siūlo patarimus visais gyvenimo klausimais, tėvai nuolat neprašomi patarinėja savo suaugusiems vaikams, patarimais dalinasi ir kolegos, kaimynai, giminės… Tačiau retai kas iš patariančiųjų susimąsto, kad taip elgdamiesi jie tiesiog kišasi į kitų žmonių gyvenimą.

Kaip suprasti, kada žmonės nori nuoširdžiai padėti, o kada – ima be reikalo kištis į kitų gyvenimą? Juk patardami žmonės daro įtaką tiems žmonėms, nors apie atsakomybę už savo patarimus retai tesusimąsto. Peržvelkime patarimus, kaip teisingai duoti patarimus.

* Patarkite tik tada, kai kas nors prašo patarimo. Vienas nemaloniausių ir destruktyviausių dalykų žmonių bendravime – neprašomi patarimai ir vertinimai. Įprotis dalinti patarimus gali palaipsniui sugriauti ir geriausius santykius.

* Geriau ne patarinėti, o rodyti asmeninį pavyzdį, tada turėsite moralinę teisę pasidalinti mintimis apie tai, kaip pasiekėte tai, ką turite. Be to, universalių patarimų nėra: mes tegalime išreikšti savo nuomonę arba remtis panašia patirtimi, nes kiekvienas yra tik savo gyvenimo „žinovas“.

* Patarkite tik tada, kai gerai išmanote aptariamą klausimą ar situaciją. Tiesiog būkite sąžiningi ir nepasiduokite pagundai „pasirodyti“. Jei nusimanote apie tai, ko klausia, pasidalinkite. Jei ne – atvirai prisipažinkite, kad negalite padėti.

* Nepirškite kitiems savo pozicijos. Jei primygtinai siūlote savo patarimą, nepamirškite, kad kartu priimate ir dalį atsakomybės už galimas pasekmes: duodami neteisingą patarimą, galite pakenkti žmogui. Idealus patarimas – pasiūlyti informacinį pagrindą, kuriuo remdamasis žmogus galės priimti savarankišką sprendimą.

* Atsižvelkite į žmogaus psichologiją (psichinę, emocinę būseną). Kiekvienas žmogus yra savitas. Vyrai ir moterys priima patarimus skirtingai: vyrai jų nemėgsta (tai žeidžia jų savigarbą), o moterys į tai žiūri paprasčiau, todėl sudominusius patarimus mielai pritaiko. Venkite patarinėti emociškai įsiaudrinusiam žmogui – geriau padėkite jam aprimti.

* Patarkite geranoriškai – taip, kaip patys norėtumėte gauti patarimą. Kiekvienas žmogus tikisi geranoriško ir pagarbaus elgesio. Ir, žinoma, niekas nemėgsta „visažinio“ iš aukšto žarstomų patarimų, todėl venkite nurodomojo ar atsainaus balso tono. Įprotis nuolat patarinėti – tai tiesus kelias į susireikšminimą, valdingumą, kitų nuomonės nepriėmimą.

* Bet kokiu atveju prieš patardami gerai atsiminkite: niekada nepatarinėkite to, ko patys negalite padaryti. Norėdami keisti kitus, pagalvokite, ar keičiatės patys. Geriau mokykitės pasitarti, o ne patarinėti.

Žinoma, patarimai – tai geras dalykas. Jei jų klausiate ir juos gaunate. Tačiau ir tokiu atveju tik jums lieka nuspręsti, ar pasinaudosite patarimais. Ir kaip tai padarysite.

Laimingų moterų pasaulis

Pasidalinkite su kitais!