Antroji veganų mugė “Vegfest LT”– jau gruodį

spanguoliupyrageliai

Rugsėjį Vilniuje šurmuliavo pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“, o gruodį augalinės mitybos mėgėjai rinksis į dar vieną – „Vegfest LT“ kalėdinę mugę. „Ji bus dar didesnė ir gausesnė“, – žadėjo renginio sumanytoja Ventė Viteikaitė.

Veganų mugės, festivaliai pasaulyje organizuojami jau daugiau nei 30 metų ir yra labai populiarūs Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje, Rusijoje. Londono veganų festivalyje pernai pirmą kartą apsilankiusi Ventė prisiminė, kad norinčiųjų pakliūti į vidų buvo tiek daug, kad teko daugiau nei valandą stovėti eilėje. „ Jungtinėje karalystėje, kur gyvenu, rengiama daugiau nei šimtas veganams skirtų renginių per metus“, – pasakojo ji.

Nemažai renginių organizuojama ir kaimyninėje Lenkijoje, o Varšuva netgi vadinama Rytų Europos veganų rojumi. Neatsilieka ir estai – kitą savaitgalį vyksianti Talino veganų mugė bus jau šeštoji. Pirmąjį veganų festivalį savo šalyje kitais metais žada organizuoti ir latviai.

Idėja rengti „Vegfest LT“ Ventei kilo būtent po to, kai apsilankė keliuose panašiuose renginiuose užsienyje. „Norėjau su veganišku gyvenimo būdu supažindinti kuo daugiau žmonių bei paskatinti veganiškus verslus, padėti jiems pasiekti pirkėją“, – pasakojo mergina.

Pirmoji mugė buvo itin sėkminga. Žmonės plūdo nuo pat ryto, urmu pirko veganiškas dešras, kondensuotą pieną, pyragus, kai kurios prekės baigėsi mugei nė neįpusėjus. „Žurnalistai taikliai palygino – kaip per „Lidl“ atidarymą, – juokėsi mergina. – Šio renginio sėkme neabejojau, tačiau tokio susidomėjimo tikrai nesitikėjau“.

Veganizmas gimė prieš maždaug 70 metų, tačiau populiarėti ėmė tik po 2000-ųjų. Šiuo metu jis laikomas sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu ir spėjama, kad būtent taip ateityje gyvens didžioji dalis žmonijos. Jungtinėje karalystėje veganų skaičius per paskutinius keletą metų išaugo daugiau nei dešimtį kartų ir šiuo metu siekia pusę milijono, panašus skaičius ir Vokietijoje, Prancūzijoje, o Izraelyje, kur veganų procentas gyventojų skaičiui didžiausias pasaulyje – jau siekia milijoną. Kiek tiksliai veganų Lietuvoje, nėra žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook” suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia daugiau nei 12.000 narių – tai didžiausia šalies veganų platforma internete.

Nors veganizmas kilo iš gyvūnų teisių, rinktis tokį gyvenimo būdą skatina ir daugiau priežasčių – jis pigesnis, sveikesnis, mažiau kenksmingas aplinkai. Su gyvūninės kilmės maisto vartojimu siejama daugybė ligų, visų pirma – širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys. „Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta daugiau nei pusė žmonių, dar penktadalį gyvybių nusineša vėžys. Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos sąjungoje“, – sakė Ventė. Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi kelis šimtus skirtingose pasaulio šalyse atliktų tyrimų, mėsos gaminius priskyrė prie pirmosios grupės kancerogenų – tai pačiai grupei priklauso ir kai kurios tabako gaminiuose esančios medžiagos, asbestas, radioaktyvieji elementai.

Ne paslaptis, kad gyvulininkystė sukelia ir galybę aplinkosaugos problemų – prisideda prie vandens, dirvožemio, oro taršos, miškų kirtimo, be reikalo eikvojami ištekliai, greitinama klimato kaita.

„Veganiškas gyvenimo būdas turi žymiai daugiau privalumų, nei minusų“, – tvirtino V. Viteikaitė. Pasak jos, būti veganu tampa vis paprasčiau. Verslas į šią augančią grupę jau atkreipė dėmesį – prekybos centruose atsiranda veganams skirtos lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninės kilmės ingredientų. „Dar prieš porą metų grįžus į Lietuvą paklausus apie veganiškus patiekalus, padavėjos tik gūžčiodavo pečiais, o dabar tie patys restoranai ir kavinės jau turi veganiškus meniu“, – sakė Ventė. Vien Vilniuje jau veikia trys veganiškos užkandinės, netrukus duris atvers prabangus restoranas, turime vienintelę Baltijos šalyse veganiškų maisto produktų parduotuvę, keletą kepyklėlių, veganiškų varškės sūrelių cechą.

„Daug kas mano, jog veganiška mityba – blanki. Tačiau tai visiška netiesa. Tapę veganais tvirtina valgantys daug skaniau ir įvairiau nei iki tol, atradę naujų produktų, apie kuriuos anksčiau nė nebuvo girdėję, – dėstė Ventė. – Ateikite į mugę ir patys įsitikinsite koks įvairus yra veganiškas maistas.“

Mugės lankytojai galės paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti ekologiškų produktų, kosmetikos, literatūros apie sveiką gyvenseną ir augalinę mitybą, receptų knygų, drabužių, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams. Mugėje taip pat veiks infostaliukas, prie jo bus galima nemokamai gauti su veganizmu susijusios informacijos, lankstinukų, bukletų su receptais.

 Pasak Ventės, Kalėdos – tai metas, kai žmonės apgalvoja nueitą kelią ir norimas permainas. „Ši mugė – ne tik puiki proga įsigyti dovanų artimiesiams, bet ir gauti įkvėpimo, susirasti bendraminčių – keičiant įpročius palaikymas yra itin svarbus“, – kalbėjo Ventė.

„Vegfest LT“ kalėdinė mugė vyks gruodžio 3 d. Vilniaus viešbutyje „Novotel“ nuo 10 iki 16 val. Įėjimas nemokamas.

Organizatorių archyvo nuotraukos

 

 

 

Pasidalinkite su kitais!