Anantara Das. Dienoraštis. Apie Kalėdas (II dalis)

christmas-crib-figures-1060021_960_720

Anksčiau rašėme…

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Kaunas

Lapkričio 25 diena

Sveiki, mielieji,

pratęsiu atsakymą į klausimą, kaip reikia švęsti Kalėdas ir Velykas.

Pirmiausia noriu priminti, kad tos šventės yra skirtos pagarbinti tyrą Viešpaties atsidavusįjį – Kristų. Todėl mes ir turėtume taip nusiteikti.

Tos šventės – tai proga prisiminti, kokią misiją atliko Kristus. Jis – ačarya. Tai reiškia, kad savo pavyzdžiu mokė to meto žmones, kaip reikia teisingai gyventi. Ir tuo metu, ir dabar žmonių vidus ir norai buvo panašūs. Todėl Kristaus pamokos ir nurodymai per du tūkstančius metų tikrai nepaseno. Kristus buvo visiškai save realizavusi siela. Visa Jo misija – tarnystė Dievui. Jis savo mintimis, žodžiais ir darbais nuolatos buvo su Dievu.

Visiškas Kristaus atsidavimas Dievui yra patrauklus ir praėjus tiek daug metų po Jo gyvenimo Žemėje. Ši didi asmenybė mums patraukli todėl, kad Joje atsiskleidė visos dieviškos savybės. O tai, ką turi Dievas, Jis dovanoja ir savo tyriems pasekėjams.

Tai kaip švęsti šias šventes?

Norėdami pradžiuginti Kristų Jo gimtadienio proga turime pasistengti Jį pažinti.

Mums reikia pamatyti Jo mintis, to meto mokiniams pasakytus pamokymus. Reikia pajausti, kur Jis vaikščiojo ir ką veikė.

Todėl tokiai šventei, kaip Kalėdos, galima ruoštis visus metus.

Kaip ruoštis Kalėdoms?

Kiekvieną dieną skaityti „Naująjį Testamentą“. Kasdien skaitant šį šventraštį prieš jūsų akis prabėgs visas Kristaus gyvenimas.

Kasdien, su rožiniu rankoje, reikia kartoti „Tėve mūsų“ maldą, kurią mums paliko Kristus. Taip kartodami šią maldą Dievui jūs pajausite Kristų savo širdyje. Jeigu kasdien taip melsitės – niekada neišsiskirsite su Kristumi.

Todėl Kalėdų ir Velykų šventės – tai ne maisto valgymas, ne filmų žiūrėjimas per televizorių, ne alkoholio gėrimas keletą „šventinių“ dienų, ne pasivaikščiojimas po parduotuves ar mišką, ne eglutės puošimas ar dovanėlių dovanojimas. Visa tai – tik „suaugusių vaikų“ žaidimai.

Kalėdos – tai buvimas su Kristumi mintimis ir žodžiais. Kalėdos – tai giesmių giedojimas, bažnyčios lankymas ir susitikimas su Kristumi „ant kryžiaus“, švento maisto ragavimas, rožinio kartojimas, filmų apie Kristaus gyvenimą žiūrėjimas, pokalbiai apie Kristaus gyvenimą. Tai – visos dienos pašventimas vien tik Jam.

Todėl per šias šventes galima valgyti ir gerti tik tai, kas yra dorybinga: pieno produktus, daržoves, vaisius, grūdinius patiekalus.

Kristus ir Jo pasekėjai tris šimtus metų nevalgė jokios mėsos ir žuvies. Jie buvo labai asketiški, nes gyveno ne kūno koncepcijos, o tarnystės Dievui nuotaika.

Todėl tuo laikotarpiu Romos valstybė labai persekiojo pirmuosius krikščionis. Juos, tikra to žodžio prasme, medžiojo. Elgėsi su jais kaip su žvėrimis. Pačią krikščionybę tuo metu Romos imperija laikė sekta.

Visa tai – jau istorija, tačiau paprasti žmonės praktiškai nieko apie tai nežino. Jie nieko nežino nei apie Kristų, nei apie Dievą. Jie kartoja, kad tiki Kristų, bet kas tas Kristus neturi jokio supratimo. Todėl jeigu žmogus sako, kad tiki, bet nežino kuo tiki, tai toks žmogus yra neišmanėlis.

Todėl nei mėsa, nei alkoholis per šias šventines dienas nevartojami.

Mėsa – nei augalas, nei vaisius, nei daržovė. Mėsa – tai kitos gyvos būtybės kūnas. Tam, kad gautų mėsos, žmonės turi nužudyti karvę, kiaulę, elnią, vištą, žąsį ar bet kokį kitą gyvūną, kuris turi „mėsos“ kūną.

Bet kuris gyvūnas nori gyventi. Jie patiria lygiai tiek pat skausmo, kaip ir mes. Jie lygiai tiek pat, kiek mes, bijo. Jie taip pat, kaip ir mes, gimsta apimti baimės, jie serga, kaip mes, jie sensta, kaip mes. Tačiau daugelis iš jų negali ramiai sulaukti senatvės taip, kaip mes, nes yra žmonių, kurie nori juos nužudyti, ir yra žmonių, kurie nori juos suvalgyti.

Todėl geriau tiek iš humanizmo idėjos, tiek dėl sveikatos, etikos ir moralės normų, tiek dėl dvasinės realizacijos atsisakyti valgyti mėsą, suvokiant, kad valgome kažkieno kūną.

Tą patį galima pasakyti ir apie žuvis. Jos yra mažesnis gyvis už karvę ar ožką, tačiau tai – tai pat gyvos būtybės. Žuvys taip pat jaučia skausmą ir baimę. Jos taip pat turėtų ramiai gyventi ir natūraliai numirti. Visi turėtų ramiai numirti. Tačiau kai žmonės neleidžia ramiai užbaigti gyvenimo kitoms gyvoms būtybėms, tai gamtos jėgos neleidžia ramiai išeiti iš šio pasaulio ir patiems žmonėms.

Reikia suvokti, kad Žemėje yra tiek daug daržovių ir vaisių, kad iš jų galima išgauti visus norimus skonius ir pasigaminti įvairiausius patiekalus. Tam, kad pradėtume gyventi kitaip, reikia šiek tiek žinių ir viskas.

Aš jus myliu.

Anantara Das. Svetainė: Anantara.lt

Pasidalinkite su kitais!