Anantara Das. Dienoraštis. Visų šeimos problemų priežastis (III dalis)

honeymoon-244016_640

Anksčiau rašėme…

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Gruodžio 4 d.

Austrija

Šiandien grįžtu iš Vienos ir vakare skaitau paskaitą Alytuje…

Noriu pratęsti įžvalgas apie šeimyninio gyvenimo peripetijas.

„Nepadeda nieko daryti namuose“, – šią frazę dažniausiai vartoja moterys. Kodėl jos taip tvirtina ir ar taip teigti teisinga?

Šiandieninėje visuomenėje dažniausiai ir vyras, ir moteris yra dirbantys asmenys. Ir tai tapo absoliučia abiems pusėms priimtina norma. Moterys netgi streikuodavo ir badaudavo, rengdavo politines manifestacijas, kol darbo rinkoje išsikovojo lygias teises su vyrais.

Tai – paradoksas. Moterys gavo tą teisę lyg ir sėkmingai dirbdamos kažkur ir kažkam, tačiau kai reikia ką nors daryti savo namuose, jos jau nebegali ir nebenori, nes tai tampa tiesiog per sunku. Natūralu, juk žmogus negali 100 procentų savo dienos laiko atiduoti darbdaviui, o grįžęs į namus vėl 100 procentų kažką daryti namuose. Tam nėra nei fizinių, nei dvasinių jėgų.

Kaip turėtų būti iš tikrųjų? Reikia suvokti, kad kai jauni žmonės susituokia, jie tarsi įkuria dvi atskiras firmas. Vienai firmai, kuri yra už šeimos ribų, vadovauja vyras. Jis kasdien išeina į darbą, ten „kovoja“ ir vakare pareina į namus atsigauti. Antrai firmai, kuri yra namuose, vadovauja moteris. Ši firma šimtą kartų svarbesnė už pirmąją, kadangi vyras gali pereiti iš vieno darbo į kitą, tai yra kurti vis naujas firmas ir šeima nuo to nenukentės, nes jis bet kokiu atveju parneš į namus pajamas.

Tačiau firma, kuri veikia namuose, negali kas du ar tris metus keisti „darbuotojų“ (t. y. vyro ir vaikų). Tie „darbuotojai“ pasilieka visam gyvenimui, todėl čia yra daug sunkiau.

Firmai, kuri yra namuose, vadovauja moteris. Ji direktorė savo vyrui ir vaikams. Ir tik nuo jos vadovavimo priklauso, ar tie „darbuotojai“ bus laimingi ir norės su tokia vadove būti visą gyvenimą.

Šiuolaikinėms moterims atrodo, kad būti namuose – tai sunaikinti save, atbukti, tarnauti, žemintis, prarasti savo grožį, patrauklumą, žinias ar net degraduoti. Taip joms sako protas, kadangi tai yra deklaruojama visuomenėje. Ką tokiu atveju daro moterys?

Jos atidaro dar vieną firmą. Moterys palieka savo firmą (namus) be vadovo ir kaip vyrai eina kurti dar vienos firmos. Jos dirba sekretorėmis, bankininkėmis, verslininkėmis ir dar šimtuose kitų specialybių. Reiškia, jos turi dvi firmas. Pabandykime pavadovauti dviems firmoms. Kažkuri tikrai nukentės. Žmogus neturi tiek galių, kad visą parą dirbtų vienoda galia. Moteris ypač neturi tiek jėgų.

Dirbti kitur (ne namuose) yra daug lengviau, todėl moterys nebeturėdamos žinojimo ir dvasinio pagrindo bėga ten. Tai būdinga ir vyrams. Visiems, kas neturi tikro žinojimo ir gyvena tik protu.

Moterims atrodo, kad darbe jos realizuoja save, gauna laimės ir meilės energijos, gerai praeina diena, pabendrauja su draugais ir panašiai, tačiau tikrovėje tai pati didžiausia apgaulė. Mes apgauname patys save. Mes sunaikiname savo būsimą laimę ir meilę. Kodėl?

Atsakymas labai paprastas. Tik šeimoje yra tikroji laimė. O mes jai nebeturime jėgų. Kaip gali moteris, atidavusi 8 valandas paties našiausio dienos laiko darbdaviui, vakare dar šypsotis, skalbti, su meile ruošti maistą, džiaugtis vaikais ir vyru, šluoti namus?

Niekaip. Ją „suvalgo“ jos antra firma – darbas, tada pirma firma – šeima – kenčia. Ir moteris, ir vyras į namus sugrįžta pervargę. Į juos jie parneša visų tą dieną sutiktų žmonių neigiamą energiją. Ir tada kyla tikras karas. Moteris tikisi, kad ji, sąžiningai dirbusi darbe, turi teisę pailsėti ir kad dalį jos darbų firmoje „namai“, padarys vyras. Tačiau čia ji dažniausiai skaudžiai nusivilia. Jos „meilė“ – vyras nenori nieko daryti. Tada prasideda priekaištai, barniai, nuoskaudos, ašaros.

Kodėl vyrai namuose nebenori nieko daryti? Atsakymas labai paprastas. Produktyviai žmogus gali dirbti tik 8 valandas per dieną. Vyrų psichikoje kaip užkoduotas failas veikia požiūris: „į namus einu ilsėtis“. Todėl natūralu, kad tada, kai vyras pareina namo, jis nebeturi nei fizinių, nei kitokių jėgų bei noro dar ką nors daryti.

Moterys, žinoma, su tuo nesutinka sakydamos: „O tai ką mums daryti, ką, mes – vergės?“

Dar kartą paaiškinsiu. Žmogus produktyviai, su džiaugsmu, niekam nekenkdamas gali dirbti tik vienoje firmoje. Todėl moterys turėtų dirbti vienintelėje firmoje – savo namuose.

Taip buvo per amžių amžius. Tai užkoduota moters genome. Moterys namuose gali sukurti laimę, meilę, šilumą, jaukumą, grožį. Tačiau dabartiniais laikais moterys, kaip ir vyrai, neišsilavinę. Kalbu ne apie akademinį išsilavinimą. Mes beveik visi esame baigę aukštąsias mokyklas. Kalbu apie dvasinį išsilavinimą. Jo neturi nei vyrai, nei moterys.

Moterims nebepatinka gaminti maistą, todėl jos nebevaldo vyrų. Vyrai nebeneša žmonoms gėlių, todėl jos šaukia ant jų. Moterys nebežegnoja savo vyrų kiekvieną rytą jiems išeinant į darbą, todėl jie neskuba grįžti namo arba išvis nebegrįžta. Vyrai kasdien nebesako moterims, kad jie jas myli, todėl jos susiranda meilužius, kurie už sekso akimirkas gali pasakyti ką tik jos nori. Ir taip toliau…

Moterys, o ir kai kurie vyrai, sakys, kad neįmanoma pragyventi iš dabartinių atlyginimų, todėl turi dirbti abu šeimos nariai. Ir vėl nesutiksiu, nes mes net neskaičiuojame savo pinigų, kuriuos uždirbame. Praktiškai visi žmonės gyvena „plačiau“, negu leidžia žmogaus šio gyvenimo karma, todėl jiems ir trūksta pinigų.

Kaip tai suprasti? Labai paprastai. Tai, ką turime šiame gyvenime, atsinešėme iš praeitų gyvenimų. Dabartinis mūsų gyvenimas nei daugiau, nei mažiau – tai „alga“ to, kaip mes gyvenome praeityje. Todėl ne visi mes užimame vienodą socialinę padėtį. Kažkas turi daug pinigų, kažkas mažai. Tie, kurie turi daug pinigų, praeityje padarė daug gerų darbų, o tie, kurie turi jų mažai, praeityje buvo gobšūs ir gyveno tik dėl savęs. Tokiems žmonėms šį gyvenimą daug sunkiau gyventi, nes jiems trūksta „laisvų“ pinigų.

Tie, kurie neturi pinigų, matydami turtingus žmones jiems pavydi arba juos mėgdžioja. Tačiau pavyti tuos, kurie turi daugiau, labai sudėtinga, dažniausiai net neįmanoma. To padaryti jiems neleidžia karma – praeitis, todėl reikėtų būti išmintingiems ir priimti savo statusą visuomenėje, būti tuo, kuo esi.

Ką tai reiškia? Jeigu esi darbininkas, tarnautojas, žemdirbys, mokytojas ar kitokios profesijos atstovas, nereikia mėgdžioti verslininkų arba tų, kuriems šį gyvenimą pasisekė lengviau gauti pinigus. Laimė – ne dideliuose namuose, naujuose balduose, turiningame laisvalaikyje, o tame, kad turime psichinę ir dvasinę ramybę.

Ką tokiu atveju gali padaryti išmintinga moteris?

  1. Ji turėtų kasdien skaičiuoti šeimos biudžeto pinigus.
  2. Ji turėtų šeimos narius maitinti namuose.
  3. Ji neturėtų pirkti daiktų be realios paskirties.
  4. Ji turėtų sukurti šeimoje papročius ir tradicijas.
  5. Ji turėtų skatinti savo šeimą nevalgyti kavinėse ir restoranuose.
  6. Atsisakyti alkoholinių gėrimų (ir šeimoje, ir svečiuose).
  7. Pasiekti, kad vyras nerūkytų ir negertų alkoholinių gėrimų.

Jeigu moteris taip administruotų šeimos biudžetą, jai tikrai nereikėtų dirbti. Ji galėtų šviestis, dainuoti, piešti, groti, skaniai gaminti maistą, pailsėti ir kasdien gražiai atrodyti, būti maloni vyrui ir vaikams, tiesiog ji būtų šeimoje karalienė.

Bet kad tai įvyktų, moteris ir vyras turi pakeisti gyvenimo vertybių skalę. Iš materialių vertybių lygio jie abu turi pereiti į dvasinių vertybių lygį. Tik perėjus į šį lygmenį, jiems abiems neberūpės, ką kiti apie juos galvoja.

Dvasinis kelias yra lengvas ir paprastas. Jis – prieinamas kiekvienam. Tam nereikia jokių lėšų. Atvirkščiai, tik atėjus į dvasinį kelią Pats Dievas pradeda rūpintis tuo žmogumi, kad jam nieko netrūktų. Iki tol, kol žmogus nusprendžia ateiti pas Dievą, jis pats turi užsidirbti, tačiau kai žmogus ateina pas Dievą, Jis Pats tokiam žmogui duoda tiek, kiek jam reikia…

 

Laukite tęsinio…

Anantara Das. Svetainė: Anantara.lt

 

Pasidalinkite su kitais!