Anantara Das. Dienoraštis. Visų šeimos problemų priežastis (II dalis)

wedding-cake-407170_640

Anksčiau rašėme…

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Gruodžio 3 d.

Austrija

Jau rašiau, jog įvairių šeimoje iškylančių problemų priežastys – tai egoizmas, meilė sau ir Dievo nebuvimas žmogaus gyvenime. Meilės nėra, nes sutuoktiniai arba be santuokos gyvenantys žmonės trokšta tik malonumų, o apie savo pareigas užmiršta. Tačiau malonumai greitai baigiasi, nes juslės pasitenkina prisipildydamos atitinkamos energijos ir žmogui pasirado nebeįdomu gyventi su „sena meile“, kurioje nebėra vietos naujiems įspūdžiams.

Jeigu sutuoktinius jungtų ne seksualinė, o aukštesnė energija, jie tikrai gyventų be barnių.

Kita tarpusavio santykių problema – NEPAGARBA VIENAS KITAM. Žmonės gali gerbti ką tik nori, net ir savo šunį, tačiau negerbia vienas kito. Įžeidinėja, pravardžiuoja, rodo nepadorius žestus.

Dėl ko tai vyksta? Priežastis yra ta pati. Antra pusė nedaro to, ko nori sutuoktinis. Šeimoje dažniausiai abu sutuoktiniai nori vienas kitą padaryti vergais, tiesiog „paimti į nelaisvę ir prirakinti galeroje prie suolo, kad sutuoktinis irkluotų laivą“. Tačiau, juk vergu nei vienas nenori būti ir dėl to kasdien kaunasi.

Kokia išeitis? Labai paprasta. Reikia suvokti, kad į šią Žemę ir į pačią Visatą mus visus atsiuntė persiauklėti. Persiauklėti nuo išdidumo, vienišumo, kvailumo, egoizmo, kitų niekinimo, žiaurumo, kerštingumo, gobšumo, melo ir dar daug ko. Tiesą sakant, tas sutuoktinis, kuris ateina į mūsų gyvenimą, yra mūsų indikatorius – nieko daugiau. Indikatorius, kuris parodo, kiek aš pasitaisiau. Gyvenant šeimoje nereikia tikėtis, kad sutuoktinis turi arba privalo kažką daryti mano naudai ar yra man kažką skolingas. Iš tiesų sutuoktinis yra tiesiog mano vidinių savybių treniruoklis. Turėtume dėkoti Dievui, kad Jis mums davė tą sutuoktinį. Žmogaus gyvenimas toks trumpas, kad net jeigu kiekvieną dieną sutuoktiniui plautume kojas, kažin ar pavyktų iš savo vidaus išplauti visus nešvarumus, o mes dar randame laiko pyktis, niekinti vienas kitą ir laukti, kol antra pusė pasikeis.

Antra pusė niekada nepasikeis, jeigu mes patys nesikeisime. Reikia suvokti, kad dvasiniame pasaulyje mes buvome didžiausi agresoriai ir net Dievas nepajėgė mūsų įtikinti būti gerais ir nuolankiais. Tam, kad mes galėtume save išreikšti, vaidinti, kautis, grobti, Jis net sukūrė materialias Visatas, į kurias patalpino visus tokius baisuoklius. Dabar mes kasdien „ūždami savo sutuoktiniui į ausį“ tikimės, kad taip paprastai vyras ar žmona ims ir pasikeis. Nieko panašaus nebus. Sutuoktinis norės tik užsidaryti, bėgti iš namų, ieškoti kitos geresnės pusės arba vartos alkoholį, kad atsijungtų nuo „kvailos“ žmonos (arba žmona nuo tokio pat vyro).

Tam, kad šeimoje atsirastų pagarba, šeimos nariai turi pripažinti, kad didžiausias „Ponas“ yra Dievas. Kad Jis yra toks maloningas bei galingas ir kad tik Jis gali suminkštinti to, kuris meldžiasi, bei to, kuriam yra skirta malda, širdis. Turėtume žinoti, kad Dievas, kaip Paramatma (lokalizuotas aspektas), glūdi kiekvienos gyvos būtybės širdyje. Dievas yra kiekvieno sutuoktinio širdyje, todėl juos niekindami ir negerbdami mes niekiname Patį Dievą. Vienintelė išeitis – pradėti gerbti vienas kitą – kasdien su pagarba melstis Aukščiausiajam.

Dar viena šeimos nesutarimų priežastis – NESUSIKALBĖJIMAS. Nesusikalbėjimas reiškia, jog neturime nieko bendro. Tai, kas jungė, kas traukė vieną prie kito, iširo. Paprastai šeimyninio gyvenimo pradžioje mus traukia tik kūno ir proto malonumai. Jeigu mus jungia tik tai, tai santykiai labai laikini. Šeima turi kultivuoti aukštesnes vertybes. Praverti aukštesnes čakras (čakros – tai energetiniai kanalai, kurie mus jungia). Šeimos dažniausiai yra sujungtos žemiausiais energetiniais kanalais – lytiniais santykiais ir buitimi. Jeigu šeimą jungia tik tokios vertybės, tai ji yra primityvių gyvūnų lygmenyje. Šios šeimos gyvena kaip šunys ir katės. Tokios šeimos ieškos, kur patogiai apsigyventi, kaip skaniai pavalgyti, kaip gražiai susitvarkyti savo namus, kad namuose būtų visko, kad juose būtų saugu, kaip įvairiau lytiškai pasitenkinti… ir viskas. Šios šeimos jau iš karto pasmerktos visokioms kančioms. Iš karto. Nuo to pabėgti neįmanoma.

Iš tiesų šeima turi kultivuoti aukštesnes tik žmogui būdingas savybes. Ji turi gebėti atverti savo namus kitiems žmonėms. Dalintis maistu, pastoge, rūbais, globa ir malda. Šeima turėtų kasdien galvoti, kaip šiame pasaulyje padėti kitoms gyvoms būtybėms. Ji turi aukotis dėl šio pasaulio. Tik tokiu atveju prabus ir atsivers aukštesnės čakros, tik tada dings pretenzijos vienas kitam.

Deja, daugelio iš mūsų sąmonė tam dar nėra pasiruošusi. Mes manome, kad viskas turi būti atvirkščiai: turime užsidaryti ir nieko neįleisti į namus, saugotis žmonių, nes jie priešai; turime sukaupti įvairių atsargų ir t. t. Štai čia ir yra mūsų pražūtis. Tol, kol nepraplėsime savo sąmonės, kentėsime ir būsime labai primityvūs.

Kaip praplėsti savo sąmonę?

Tam reikia į savo gyvenimą priimti dvasinį mokytoją. Dvasinis mokytojas – tai asmenybė, išplėtusi savo sąmone po visą visatą. Dvasinio mokytojo sąmonė jau yra dvasiniame pasaulyje. Jis mato Dievą visur ir visada, todėl gali praverti mūsų aptemusias ir nereginčias akis. Tai pats tikriausias ir paprasčiausias savęs pažinimo metodas. Laimingo šeimyninio gyvenimo pagrindas ir priemonė.

Laukite tęsinio…

Pasidalinkite su kitais!