Anantara das. Dienoraštis. Šeimyninės problemos (II dalis)

blonde-2550697_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Vasario 24 diena

Sveiki, mielieji, šiandien tęsiame temą apie šeimynines problemas.

  1. Dabar jau beveik dvidešimt metų santuokoje, turim dvi dukrytes aštuoniolikos ir šešiolikos metų amžiaus, bet meilės šiam žmogui taip ir nepajutau… Niekada nebuvau jam tikra mylinti žmona, buvau mama, šeimininkė… Taip ir neišmokau jo mylėti kaip gali mylėti moteris… Gal todėl Jis dažnai buvo piktas, atšiaurus… Man visada reikėjo artimų, bendravimo. Jis daugiau laiko praleisdavo prie kompiuterio, laikraščių. Ir taip nuo pat pradžių.

Žinoma, jeigu vyras negauna moters švelnumo, jis tikrai vieną dieną pradės pykti, niurzgėti ir tikrai būdamas nelaimingas taps piktas ir atšiaurus.

„Kaltės“ santykiuose yra abiejų. Vyras laiką praleisdavo prie kompiuterio ir laikraščių, o vietoje to turėjo išklausyti jus ir pasidomėti dukrų reikalais. Jūs visa gyvenimą buvote su mergaitėmis ir tvarkėtės su namų ūkio ruošos reikalais, kai reikėjo bandyti sujungti visų šeimos narių sielas į vieną visumą, ir susikurti jūsų šeimos gyvenimo tradicijas.

Deja, to padaryti nepasisekė ir dabar, po tiek metų, ta kančia prasiveržia ir šis momentas yra sunkus tiek vyrui, tiek jums.

  1. Vyro santykiai su dukromis šalti ir dėl to jaučiuosi kalta, kad nesugebėjau sukurti jaukios, šiltos, laimingos šeimos. Nors visada to troškau.

Tai, kas čia parašyta, yra moters pareiga. Žmona sujungia šeimos narius į vieną bendruomenę ir ji nuolatos turi stebėti, kad ta bendruomenė būtų apsijungusi ir neiširtų.

Šiuo atveju jums nepasisekė to padaryti ir todėl tokios kaip šeimos realybėje nėra.

  1. Turim namus, bet man jie džiaugsmo neteikia. Jaučiau, kad taip niekada neištiesiu rankų į šį žmogų, gyvenau mintimis apie skyrybas beveik nuo pat pradžių. Ėmiau vengti jo artumo, buvimo kartu, jo meilės. Vis galvoju, kada man žengti tą lemtingą žingsnį, jaučiu, lyg akmenėčiau šalia šio žmogaus.

Jeigu nėra meilės tarp dviejų žmonių, tai jokie namai nebus jaukūs.

  1. Mes jau keletą metų net negyvenome kaip vyras ir žmona. Gyvenam skirtinguose kambariuose. Maniau, kad su manimi kažkas negerai, kad nemoku mylėti, nemoku priimti jo meilės, negaliu jo priimti kaip vyro, kažkas viduje stabdė, bėgau nuo jo rodomos meilės tiek metų, nors jis kaip žmogus geras, tvarkingas, neturi žalingų įpročių.

Bet kokiu atveju jūsų santykiai su vyru formavosi iš jumyse suformuoto jūsų tėvų gyvenimo būdo. Jūs turėjote augti tokioje šeimoje, kurioje irgi buvo kažkokie nenatūralūs tėvų santykiai, fobijos, uždarumas, savotiški įsitikinimai ir dar daugybė kitų šeimos kompleksų.

Jus užaugino neparuoštą šeimyniniam gyvenimui ir jūs tiek metų gyvenote irgi keistą, nesveiką, neatvirą ir be pilno pasitikėjimo šeimoje gyvenimą. Kažkas panašaus jau yra suformuota ir jūsų dukrų sąmonėje.

  1. Likimas turbūt nusprendė mane nubausti, nuo ko bėgau, tas ir parklupdė… Meilė… Prieš metus visai atsitiktinai darbo reikalais aš sutikau žmogų ir pajutau, kad Jis man daugiau nei draugas. Jis taip pat prisipažino, kad man neabejingas. Mes išsiskyrėme, nes nusprendėme, kad tai nesąžininga. Jis išvyko, mes turbūt jau niekada nebesusitiksim, nes nesugebėjau vyrui pasakyti tiesos jam dar esant, man labai skauda…

Jūs sutikote panašių vibracijų sielą su kuria, galbūt, kartu gyvenote praeituose gyvenimuose.

Tačiau šis gyvenimas skirtas pakylėti jus aukščiau negu kūno koncepcija ir davė kitų vibracijų artimą žmogų su kuriuo turėjote išmokti gyventi, priimti jį tokį, koks jis yra ir dvasiškai tobulėti.

Tačiau kol kas jūs tos naujos pamokos neišmokote, nors pragyvenote kartu visą dvidešimtį metų.

Kiekvienas gyvenimas – tai tik naujos pamokos, kurios kelia sąmoningumą, tai yra moko pamilti kitokio sąmoningumo, kito lygio sielas, kurios ateina į mūsų gyvenimus: vyrą, žmoną, vaikus, draugus, tėvus, bendradarbius.

Savo gyvenime labai primityviai viską suvedėte, koncentruojatės tik į santykius su vyru arba į „meilę“ tam žmogui, su kuriuo vienas kitą suprastumėte iš pirmo žvilgsnio.

Tai reiškia, kad jeigu dabar, po mano pamokymų, nesusivoksite, kaip toliau kitaip gyventi, tai jūsų gyvenimas bus praėjęs kaip ir beviltiškai, nors ir turite vyrą, dukras, namus. Čia tik viso to turėjimo materialioji pusė ir ji jums laimės neteikia. Jūs turėtumėte save matyti amžinybės aspektu, esant vienoje iš pamokų ir tiek.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!