Anantara das. Dienoraštis. Savęs atradimas (I dalis)

young-691106_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Vasario 21 diena

Sveiki, mielieji. Nors jau vakaras, tačiau ir šiandien noriu su jumis pabūti šiame dienoraštyje.

Šiandien pasirinkau temą, kuri, manau, šiais laikais aktuali kiekvienam žmogui. Jeigu tai konkrečiai ir neliečia kažkurio žmogaus, tai liečia mūsų pažįstamus ir giminaičius, o tai reiškia, ir mus pačius.

Paskaitykime laišką.

„Laba diena. Noriu jūsų paklausti, ką daryti, jei gyvenimas neteikia jokio džiaugsmo ir kyla noras nusižudyti? Aš manau, taip yra dėl to, kad neturiu mėgstamos veiklos ir net neįsivaizduoju, kaip ją surasti, atrodo, kad ne gyvenu, o tik egzistuoju… Jaučiuosi labai nelaimingas, man dar tik 21 metai. Ir atrodo, kad, kuo toliau, tuo labiau situacija blogėja… Galbūt jūsų dienoraštyje atsiras vietos šitam klausimui ir jūsų atsakymas (jeigu atsakysite), padės ne tik man, bet ir kitiems žmonėms, kuriuos taip pat kankina šis klausimas. Ačiū.“

Atsakymas

Laiškas ir tema tikrai aktualūs. Pabandysiu viską sudėlioti iš eilės.

Kokie svarbiausi šio laiško akcentai?

  1. Gyvenimas neteikia jokio džiaugsmo ir kyla noras nusižudyti.

Gyvenimo tema yra svarbiausia. Praktiškai ne tik šis jaunuolis, bet ir dauguma žmonių nežino, kam skirtas gyvenimas. Dauguma galvoja, kad gyvenimas skirtas džiaugtis.

Jeigu paklaustume žmonių: „o kas yra džiaugsmas?“, jie atsakytų: seksas, gera mašina, kompiuteris, geras telefonas, draugai,  šeima, filmai, knygos, muzika, sportas, jūra, kelionės, miegas, namas, darbas, verslas, žmona, vaikai, vyras, tėvai, žvejyba, medžioklė, daug pinigų, miškas ir t. t.

Tačiau visa tai, ką aš čia išvardinau ir dar galybė to, ko neišvardinau, negali mus visapusiškai patenkinti. Įsivaizduojate, net jeigu viską, ką aš parašiau, sudėtume į krūvą ir visą tai turėtume, mes vis tiek nebūtume laimingi.

Kodėl nebūtume laimingi?

Kadangi mes patys esame dvasinės prigimties. Ir mes tą savo dvasinę prigimtį norime patenkinti su materialiais daiktais ir materialia veikla. To niekada niekam nepavyko ir niekada nepavyks. Net pusdieviai, kurie turi viską ir tie negali pasitenkinti.

Todėl, kol žmogus gyvena materialiai, kol jis dirba materialiai, kol valgo ir geria materialų maistą, jis niekada nebus laimingas. Šiek tiek bus, tačiau visiškos pilnatvės visada trūks.

Pasitenkinti galima tik materialią energiją transformuojant į dvasinę. Kito kelio nėra.

Ką reiškia transformuoti materialią energiją į dvasinę energiją?

Tai reiškia, kad viską, ką darome ir vartojame, ką matome ir girdime, ką kalbame ir svajojame, prieš vartojant reikia pasiūlyti viso to, kas mus supa šeimininkui – Dievui. Dievas yra visa ko šaltinis ir šeimininkas. Dėl kiekvieno veiksmo riekia atsiklausti Jo ir tada mes tikrai būsime laimingi.

Noras nusižudyti kyla iš to, kad nėra kuo bepasitenkinti. Tai reiškia, kad visi materialūs elementai jau visiškai nuvylė sąmonę. Tai reiškia, kad jaunas žmogus jau praeitame gyvenime sudegino savo džiaugsmo limitus ir šiame gyvenime likimas nebeleidžia tenkintis. Kol nebus apvalyta sąmonė nuo materialių elementų, nėra kur tam džiaugsmui įeiti.

Noras nusižudyti ateina iš per didelio egoizmo. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad žmogus save pastato į Visatos centrą ir nori, kad visas pasaulis suktųsi apie jį. Žmogus nori, kad visas pasaulis jam tarnautų.

Tačiau taip neįmanoma.

Šiame pasaulyje beveik visi žmonės egocentriški. Tai reiškia, kad dauguma galvoja apie save, todėl neįmanoma sulaukti to, kad visi rūpintųsi vienu žmogumi.

Kai pasaulis nebepildo žmogaus norų (o jis nepildo per mūsų artimuosius ir įvairias situacijas), jam atrodo, kad vyrauja didžiulė neteisybė. Toks žmogus jaučiasi nuskriaustas, vienišas, nesuprastas, svetimas. Ir toks žmogus galvoja, kad geriau iš to pasaulio ir įvairių situacijų pabėgti.

Tačiau pabėgti iš to pasaulio materialiu būdu ir materialia sąmonę – neįmanoma.

Mes savo problemas nešamės į kitą gyvenimą ir mes nemirštame. Kitą gyvenimą mes gauname dar sunkesnes gyvenimo sąlygas.

  1. Taip yra dėl to, kad neturi mėgstamos veiklos ir net neįsivaizduoja, kaip ją surasti, atrodo, kad ne gyvena, o tik egzistuoja.

Iš klausimo matyti, kad jauno žmogaus visiškai neglobojo tėvas. Tėvas neperdavė gyvenimo ir gyvybės energijos. Jaunas žmogus nežino, kur jo vieta gyvenime ir kokia jo paskirtis. Jaunas žmogus neturi vedlio, kuris jį suprastų ir vestų per gyvenimą.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!