Anantara Das. Dienoraštis. Santykiai šeimoje (I dalis)

walking-1149747_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Vrindavanas, Indija

Gegužės 10 diena

Sveiki mielieji, paskaitykime šiandien vieną ilgą ir pakankamai sudėtingą laišką apie gyvenimą šeimoje.

„Jums parašyti patarė draugė. Man labai svarbus jūsų atsakymas apie tai, ką Vedos sako apie buvimą su vienu partneriu. Visai neseniai perskaičiau vienos psichologės straipsnį. Kritiką apie krikščionybę ir moterų siekį būti su vienu žmogumi. Aš nesu krikščionė, bet tvirtai tikėjau, jog vienas žmogus yra tas kelias, kuriuo mes turim eiti, kad augtume, kad vaikų sielos augtų tvirtos. Jei jau pasirinkome partnerį turime daug su savim dirbti, kol tai išauga į kažką dar gražesnio… Štai ką rašo mano minėta psichologė: „Sutinku daug moterų, kurios būtų jau seniai buvusios laimingos, jei ne iliuzija – juk reikia gyventi ilgai ir laimingai su vienu. Taip. Smagu būtų su tuo vienu. Bet iš sielos evoliucijos platybių… Net juokas ima…” Ar yra tokiu situacijų, kai žmonės išmoksta savo pamoką, suvokė jų karminio ryšio sunkumą, ar dar sudėtingiau – abu, pavyzdžiui, sutinka kitus žmones ir mano, jog laikas vienas kitą paleisti? Mano istorija banali. Esu vaikų mama, kuri gimus vaikams visiškai nesugebėjo mylėti ir savęs, ir vaikų, ir vyro taip, kaip reikia. Apleidau svarbiausią misiją gyvenime – Dievą. ( Nes vyras buvo visiškas ateistas ir nuolatos mane kritikavo dėl religijos) Visiškai apleidau save ir savo pasaulį, atsidaviau vaikams ir nutiko tai, kas nutiko. Mano vyras įsimylėjo ir išėjo… Draugė mane drąsino eiti tuo keliu, kuriuo ir ėjau. Tiesiog linkėjau jam laimės ir meldžiausi, kad viskas būtų taip kaip nori Visata . Kadangi mus siejo labai stiprus draugiškas ryšys ir jam buvo be galo sunku gyventi atskirai nuo vaikų, išklausydavau jį, visiškai „nedraskiau“ dėl to, kas vyko. Stengiaus padėti jam neprarasti ryšio su vaikais. Žodžiu, buvau šalia tiek, kiek reikėdavo. Taip išėjo, jog jis pradėjo abejoti savo sprendimu. Po truputį atrado meditacijas ir Vedas, ir prieš porą mėnesių grįžo namo. Labai dėl to džiaugiausi ir mergaitės labai apsidžiaugė. Bet… kadangi tai nebuvo vienadienis nuotykis, o tas standartinis, kai nuo pirmos minutės jie žinojo, jog yra vienas kitam skirti, jų ryšys labai stiprus. Man darosi labai sunku gyventi su žmogum, kurio pusę širdies (nuolatos) yra kitur. Ką ten pusę… Jis be galo kankinasi, rašo jai neišsipildžiusios meilės laiškus, bando suprasti ar tikrai nori būti šeimoje. Jie (mano vyras ir ta moteris) mano esantys vienas kito pusė… Nors nesusitinka, žinau, jog bendrauja (susirašinėja, pasikalba telefonu), nuolatos analizuoja ar pasielgė teisingai… Ji nelaiminga savo santuokoje, labai ragina mano vyrą klausyti savo širdies ir palikti šeimą. Aš tikrai galiu jam atleisti tai, kas įvyko. Žinau savo, kaip moters, klaidas, suprantu kur abu klydome, bet kuo toliau, tuo sunkiau darosi gyventi matant, kaip jis abejoja. Aš jam niekuo neįtinku, pastebi (ir pakomentuoja) kiekvieną mano į burną dedamą kąsnį ar priaugtą kilogramą, ne vietoje padėtą daiktą… Aš bijau, jog pradedu pati abejoti. Žinau, kad esu nuostabi siela ir moteris, o jis, deja, to nemato. Jo karma neleidžia jam to matyti, o jis ir nelabai stengias. Pradedu abejoti, gal iš tiesų jis turėtų būti su ja. Paleisti jį su meile būti ten laimingu. Nes pradedu jausti, jog būdama su žmogum, kuris manęs visiškai nemyli pradedu išduoti savo sielą. Ką Vedos sako apie būvimą su vienu žmogum visą gyvenimą? ( Aš kito vyro neturiu ir nėra jokių minčių apie tai.) Labai ačiū už atsakymą.“

Kadangi laiškas pilnas emocijų ir turintis daug siužetų išskirkime iš jo svarbiausius niuansus ir juos išnagrinėkime.

  1. Esu vaikų mama, kuri gimus vaikams visiškai nesugebėjo mylėti ir savęs, ir vaikų, ir vyro taip, kaip reikia. Apleidau svarbiausią misiją gyvenime – Dievą. Visiškai apleidau save ir savo pasaulį, atsidaviau vaikams ir nutiko tai, kas nutiko.
  2. Mano vyras įsimylėjo ir išėjo.
  3. Vyras po truputį atrado meditacijas ir Vedas ir prieš porą mėnesių grįžo namo.
  4. Jie (mano vyras ir ta moteris) mano esantys vienas kito pusė… Nors nesusitinka, žinau, jog bendrauja (susirašinėja, pasikalba telefonu), nuolatos analizuoja ar pasielgė teisingai… Ji nelaiminga savo santuokoje, labai ragina mano vyrą klausyti savo širdies ir palikti šeimą.
  5. Aš jam niekuo neįtinku, pastebi (ir pakomentuoja) kiekvieną mano į burną dedamą kąsnį ar priaugtą kilogramą, ne vietoje padėtą daiktą…
  6. Aš esu nuostabi siela ir moteris, o jis, deja, to nemato. Jo karma neleidžia jam to matyti, o jis ir nelabai stengias.
  7. Pradedu abejoti, gal iš tiesų jis turėtų būti su ja. Paleisti jį su meile būti ten laimingu. Nes pradedu jausti, jog būdama su žmogum, kuris manęs visiškai nemyli pradedu išduoti savo sielą.
  8. Ką Vedos sako apie būvimą su vienu žmogum visą gyvenimą? ( Aš kito vyro neturiu ir nėra jokių minčių apie tai.)

Štai kiek pagrindinių klausimų, atsakykime į juos iš eilės.

Aišku, nėra lengva „įeiti“ į šeimos, kurią pažysti štai per tokius laiškus, gyvenimą. Tai irgi meditacija ir joga. Taip užsimezga ryšys su ta šeima. Aš suprantu, kad vieniems aš neįtinku, kiti pasišaipo, tačiau tretiems tai padeda. Atsakyti į tokį laišką reikia dviejų, o kartais ir trijų valandų, nes tai ne laiškas, tai užėjimas į svečius pas tokius žmones. Ir užėjimas ne į fizinius namus, o į širdį, į pačią sielą.

Pirmas šios moters klausimas, tiksliau teiginys yra:

  1. „Visiškai apleidau save ir savo pasaulį, atsidaviau vaikams ir nutiko tai, kas nutiko.“

Apleido, aišku, ji maldą, nutraukė ryšį su Dievu, nes savęs tikrai neapleido, tikiu, kad ir valgė, prausėsi, rengėsi, miegojo. Suprantama, kad pagimdyti ir auginti vaikus, šiais laikais yra be galo sunku. Aš šią moterį suprantu, nes dabar jai kyla graužatis dėl praeities. Bet praeitį reikia paleisti, jos jau nebėra. Yra tik dabartinė būsena, kuri atsirado dėl praeities. Ką reikia daryti dabar, aš dar parašysiu.

  1. „Mano vyras įsimylėjo ir išėjo.“

Pasakykime visiems laikams, kaip tai turėtų tiksliai ir teisingai skambėti.

Pas vyrą atsirado seksualinis troškimas, geismas pasitenkinti kitos moters fiziniu ir mentaliniu kūnu. Patikėkite, jis jos neįsimylėjo ir ji jo irgi neįsimylėjo. Tiesiog abu yra iliuzijoje, tai yra jis mano, kad ji turi kažką tokio, kas jį daro laimingu, o ji irgi mąsto analogiškai.

Dar kartą pasikartosiu, kad tai ne meilė. Vedose yra labai aiškus atsakymas į šį klausimą – mes nuolatos geidžiame kito kūno. Geidžiame kol negauname, kai gauname, pasinaudojame ir geidžiame kito. Tai vyksta dėl to, kad neturime tikrų santykių su Dievu. Mes norime to nežinodami, jog trokštame, kad tas kitas žmogus mums atstotų mums Dievą. Štai ir viskas.

  1. „Vyras po truputį atrado meditacijas ir Vedas ir prieš porą mėnesių grįžo namo.“

Na matot, atrado meditacijas. Nežinau, kokios buvo jūsų vyro meditacijos, bet jis, matyt, tikrai apmąstė savo tolimesnį gyvenimą. Kažkas įvyko ne taip, kaip jis tikėjosi, graužė sąžinė, bet grįžo namo.

  1. „Jie (mano vyras ir ta moteris) mano esantys vienas kito pusė… Nors nesusitinka, žinau, jog bendrauja (susirašinėja, pasikalba telefonu), nuolatos analizuoja ar pasielgė teisingai… Ji nelaiminga savo santuokoje, labai ragina mano vyrą klausyti savo širdies ir palikti šeimą.“

Vienas kito pusė – irgi didžiulė iliuzija. Bet faktas tik vienas, kuris jaučiasi iš jūsų laiško – tai jūsų vyras nelaimingas ir ta moteris irgi nelaiminga. Ir trečias asmuo, kuris irgi nelaimingas – tai jūs.

Kokią savo širdį gali išgirsti vyras, kai jo protas toks neramus? Kokią širdį jis gali išgirsti, kai elgiasi nuodėmingai? Visa jo širdis – proto neramybėje.

  1. „Aš jam niekuo neįtinku, pastebi (ir pakomentuoja) kiekvieną mano į burną dedamą kąsnį ar priaugtą kilogramą, ne vietoje padėtą daiktą…“

Na vyras, pati matote, yra:

  • labai neramus;
  • nežino, kaip jam elgtis kiekvienoje situacijoje;
  • yra labai sudirgęs ir jį viskas nervina;
  • jam atrodo, kad kalčiausia esate jūs, nes, jeigu būtų kitaip, jūsų nekaltintų;
  • vyras jumyse mato, tik „mėsos gabalą“, kuris auga arba mažėja. Jumyse jis kol kas nemato jokios asmenybės. Jis nesididžiuoja dviejų vaikų mama ir jumis, kaip žmona. Čia – jis toksai.

Dabar apžvelkime, kaip viską matote jūs.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!