Anantara Das. Dienoraštis. Santuoka su kitos konfesijos atstovu

hipster-839802_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dubingiai, Molėtų rajonas

Sausio 12 diena

Sveiki, mielieji, šiandien siūlau paskaityti laišką, kuriame viena mergina atsidūrė aklavietėje dėl tolimesnio savo gyvenimo kelio pasirinkimo. Paskaitykime.

„Sveiki, dvasini mokytojau. Susidūriau su tokia situacija: susipažinau su vyru musulmonu, vienas kitą pamilome . Deja, remiantis jo religija, mes negalime būti kartu, sukurti šeimos tol, kol netapsiu musulmone. Manyje vyksta vidinis konfliktas – nors ir noriu šeimos su tuo žmogumi, tačiau negaliu po 27 metų tikėjimo tuo, kuo noriu, staiga priimti kitą tikėjimą ir jo tradicijas, pvz., melstis 5 kartus per dieną, rengtis taip, kaip liepia jų religija. Ar galite ką nors patarti? Esu be galo sutrikusi ir pasimetusi. Ačiū Jums.“

Atsakymas

Su panašia situacija, paskutiniais dešimtmečiais, susiduria ne viena mūsų tautietė. Šiuo klausimu gaunu ir laiškų, tai pat tenka gyvai bendrauti su dviejų skirtingų konfesijų atstovais, kurie nori sukurti šeimą. Dažniausiai tenka galvoti, ką daryti, kai šeima jau yra sukurta.

Kokia mano stebėjimų išvada?

Nepriklausomai, kokių konfesijų atstovai susituokia, tarp visų šiais laikais būna trintis. Tai natūralu, nes susitinka skirtingų ideologijų, amžiaus grupių, lyčių ir sąmoningumo žmonės.

Mes visi puikiai žinome, kad net ir Lietuvoje daugybė žmonių skiriasi būdami lietuviais, nes nesusikalba šeimoje. Kodėl nesusikalba?

Nes nori tenkintis, o ne tarnauti.

Ką galima pasakyti šios merginos atveju?

Bet kokia pora, norinti gyventi laimingai, turi apsijungti trimis lygmenimis: fiziniu, mentaliniu ir dvasiniu.

Fiziniu, reiškia, sutarti dėl gyvenamos vietos, pajamų, darbo, pareigų pasiskirstymo šeimoje, vaikų pradėjimo, auklėjimo, laisvalaikio, draugų.

Mentaliniame lygmenyje jie turi patikti vienas kitam. Juos turi jungti bendra kultūra ir laisvalaikis. Jie turi būti geri draugai vienas kitam.

Dvasiniame lygmenyje jie  abu turi norėti pažinti Dievą, užmegzti su Juo santykius ir kartu grįžti pas Jį namo.

Taigi, šiuo atveju aš nemanau, kad ši mergina jau išsprendė su tuo vyriškiu visus fizinius, materialius klausimus. Garantuotai ten yra daugybė baltų dėmių, nes materialios problemos į paviršių išlenda pradėjus kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Šią merginą su tuo vyriškiu labiau sieja subtilus juslinis ryšys. Tai reiškia, kad jie apsijungė proto lygmenyje. Mato vienas kito fizinius kūnus, daug svajoja, daug vienas iš kito tikisi.

Tačiau apsijungimas proto lygmenyje pati nepatvariausia sąjunga. Kodėl?

Kadangi protas labai neramus, jis nori tenkintis, tai reiškia – nuolat ieško malonumų. Jeigu neranda malonumų, jis būna dar neramesnis. Ir tada žmogui atrodo, kad jis nelaimingas. Tačiau, jeigu randa malonumų, jis pasitenkina ir toliau vėl jų ieško. Tada žmogus vėl tampa nelaimingas. Patenkinti protą – neįmanoma.

Pati patvariausia jungtis šeimoje, ir bendrai visame sociume, yra jungtis dvasiniame lygmenyje. Jungtis dvasiniame lygmenyje, tai  kai bendras abiejų tikslas – Dievas. Tuo atveju Jis padeda ištverti visus išbandymus.

Šiuo atveju, Dievas ne tik nejungia šios poros, bet ir atvirkščiai – skiria.

Skiria, aišku, ne Dievas, bet šios poros pasirinkimo eiti pas Dievą būdas.

Vyras musulmonas norėtų, kad ši mergina, eidama į laimę, kurią jie įsivaizduoja visada priekyje, atliktų kai kuriuos veiksmus.

Kad lengviau galėtume suprasti, įsivaizduokime kelią. Kelias – tai jų kiekviena diena. Kelio gale – laimė. Į laimę jie abu eis kiekvieną dieną.

Taigi, vyras nori, kad ji kiekvieną dieną apsirengtų atitinkamais jo kultūros drabužiais ir kasdien penkis kartus sustotų tame kelyje ir lenktųsi Dievui. Dar atitinkamomis dienomis pasnikautų ir atliktų kitus  ritualus.

Ką mato mergina?

Mergina irgi mato kelią, mato laimę, mato Dievą. Tačiau ji sako nenorinti persirengti kitais drabužiais, penkis kartus lenktis Dievui, pasninkauti ir t. t.

Ji sako:

– Tu lenkis penkis kartus, persirenk, badauk, aš tau nemaišysiu. Aš tuo metu būsiu netoli tavęs. Man užtenka, kad aš esu šalia tavęs.

Tačiau šiam vyrui to neužtenka. Jis nori, kad ji darytų tai, kas jam priimtina. Bet tai nepriimtina jai. Jeigu jis ją mylėtų dvasiniame plane, jis sakytų:

– Aš tave labai myliu. Tu ir aš mylime tą patį Dievą. Tik aš pas Dievą einu keliais, o tu eini stačiomis. Tai mums nemaišo būti kartu ir nueiti šį kelią, į laimę.

Tačiau, tačiau, tačiau! Jis jos nemyli. Jis, taip pat kaip ir ji, prisirišęs prie jos fizinio ir subtilaus kūno. Jis, kaip ir ji, tenkinasi subtiliame lygmenyje tik kūnu. Nei jis, nei ji nemato vienas kito sielos. Juos abu valdo tik juslės, tai reiškia – geismas.

Dievui nėra skirtumo, kaip jie eis į laimę. Ar stovėdami, ar klūpėdami. Tačiau tik žmonės įžiūri skirtumus, ir tik žmonės vienas kitą prievartauja. Šiuo atveju, šis vyriškis „prievartauja“ šią merginą.

Žinoma, būtų idealus variantas, kad mergina priimtų kitą kelią, kitą tikėjimą ir nuolankiai darytų viską, ką sako vyras. Bet, kad galėtų taip pasielgti, turėtų įveikti savo EGO. Tai reiškia, kad reikia atsisakyti savo valios. Vadinasi, save, kaip įrankį, reikia atiduoti vyrui. Ar  ši mergina tam pasiruošusi? Ne!

Šiuo atveju matosi, kad toks pasirinkimas jai ne prie širdies. Toks kelias jai – tai savo identiškumo praradimas. Toks kelias jai kaip mirtis.

Kaip toliau elgtis turi nuspręsti pati mergina. Todėl reikia „išblaivėti“ ir realiai pamatyti kasdienybę su tuo žmogumi. Pamatyti kiekvieną dieną, savaites, mėnesius, metus ir visą savo gyvenimą.

Aš linkiu tik laimės.

Aš jus myliu.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Jurgita Ligeikaitė ir Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!