Anantara Das. Dienoraštis. Nevaisingos moters gyvenimo tikslas (I dalis)

asia-1158862_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Vrindavanas, Indija

Gegužės 9 diena

Sveiki mielieji, ką tik pavalgiau pusryčius ir sėdau prie dienoraščio. Mano kasdieniniai pusryčiai – puodukas vandens (nors puoduko net neturiu) ir keletas mango vaisių. Indijoje dabar mangų sezonas ir jie čia auga kaip pas mus obuoliai, todėl juos pardavinėja ant kiekvieno kampo.

Kokia jų kaina? Dabar vienas kilogramas kainuoja – 1 eurą. Atrodo, kad kilogramas yra daug, tačiau vakar nupirkau du kilogramus ir į juos įėjo tik 5 mango vaisiai.

Šiandien ryte parikramoje (šventos vietos apėjimas, šiuo atveju – aplink Vrindavaną) turėjau nuostabų susitikimą su viena močiute.

Į piligriminę kelionę išėjau 4 ryto. Tuo metu lauke buvo dar tamsu, tačiau žmonės tuo piligrimų keliu eina dieną–naktį. Taigi, aš irgi ėjau melsdamasis. Kaip visada bendravau su medžiais ir sutiktomis karvėmis. Pagal etiketą ir gerų ženklų sistemą, visas gyvas būtybes reikia apeiti iš dešinės pusės. Ir štai, dar tamsoje, priekyje aš pamačiau, kaip viena močiutė pasilenkė ir palietė karvės, gulėjusios ant žemės, kanopas, paskui pakėlė jos uodegą ir ta uodega palietė sau kaktą. Po to pamačiau, kad ji kažką duoda karvei valgyti.

Priėjau ir aš prie tos karvytės, nes ji buvo mano kelyje. Ir aš paliečiau tos jos kanopas, taip dažniausiai darau visoms karvėms, jeigu jos guli ir patogu prieiti, ir pakėlęs jos uodegą taip pat paliečiau savo kaktą. Jau norėjau eiti toliau, tačiau ta močiutė, gal aštuoniasdešimties metų, stvėrė mane už vienos rankos, o kita savo ranka atkišo mažą lėkštutę iš bananų lapų, kurioje buvo iškepti du blynai. Ji man parodė, kad aš turiu juos paduoti tai karvytei. Aš paėmiau iš jos tą lėkštutę ir pajaučiau, kad tie blynai dar šilti. Na, pagalvojau, nieko sau, ji taip anksti atsikėlė, iškepė blynų ir išėjo į piligriminę kelionę, ir dar maitina karves. Aišku, karvytė patenkinta suvalgė tuos blynus. Kai aš atsisukau į močiutę, ji vėl ištiesė ranką su kita lėkštute, o ten buvo du sausainiai. Na, pagalvojau, čia gi tikrai dvasinis pasaulis. Mes dažniausiai nematome, kas „užkulisiuose“ vyksta ir dažnai galvojame, kad kažkas badauja, tačiau pasirodo, anksti ryte arba naktį Dievas per tokius žmones, kaip ši močiutė, pamaitina ir karves, ir šunis, ir beždžiones. Kai karvytė suvalgė ir sausainius, aš nusprendžiau tai močiutei atsidėkoti. Susiradau savo maišelyje popierinių rupijų kupiūrų ir ištiesiau močiutei. Tačiau, ką jūs manote, ta močiutė pradėjo rankomis mojuoti, kad nieko neims ir kad aš eičiau sau toliau.

Na ir malonė, pagalvojau eidamas toliau. Kaip Viešpats tamsų rytą, kažkur Indijoje, pamoko būti nuolankiu, geru, dalintis su visais ir visus mylėti. Tai tikrų tikriausia Dievo malonė, kuri įkvepia toliau visiems tarnauti, tiesiog atiduodant save.

Kokį laišką mes šiandien skaitysime? Perskaitysime vieną tikrai įdomų laišką ir atsakymas to laiško siuntėjai galbūt padės analogiškoje situacijoje esantiems žmonėms.

„Labas vakaras, labai dėkoju jums už paskaitas, jos man padeda gyventi, tampu išmintingesnė. Noriu paklausti, kokią paskirtį turi atlikti moteris, kuri nuo gimimo negali turėti vaikų? Turiu draugą, bet jau kelintą kartą santykiai nesusiklosto. Šis draugas žino, kad negaliu turėt vaikų, bet jisai jų ir pats nenori. Buvau susikūrusi šeimos modelį: vyras, vaikai… Deja, sužinojus tiesą viskas sugriuvo. Žmonių spaudimas ir laikyta paslaptis privedė prie kraštutinumų. Vartojau alkoholį, susirgau ūmia depresija ir net galvojau apie savižudybę. Dėl depresijos atsidūriau ligoninėje. Antri metai kovoju su šia liga, geriu vaistus. Pradedu atrasti save iš naujo, negeriu alkoholio, lankausi šventėse, kuriose nėra alkoholio. Skaitau psichologinę, Vedų literatūrą. Situacija gėrėja, tik dar nesuprantu, kokia mano paskirtis šioje žemėje… Ką turiu daryti? Dėkoju, kad perskaitėte. Su pagarba lauksiu atsakymo. Gražaus vakaro.“

Kokie svarbiausi šio laiško momentai?

  1. Kokia paskirtis yra moteris, kuri nuo gimimo negali turėti vaikų?
  2. Turi draugą, bet jau kelintą kartą santykiai nesusiklostė ir jis vaikų nenori.
  3. Moteris iš nevilties vartojo alkoholį, sirgo depresija, galvojo apie savižudybę, gulėjo ligoninėje.
  4. Vis dar kovoja su depresija gerdama vaistus, nebegeria alkoholio, lankosi šventėse, kuriose nėra alkoholio, skaito psichologinę ir vVedų literatūrą.
  5. Nežino, kokia jos paskirtis šioje Žemėje ir klausia, ką ji turi daryti.

Atsakymas

Na pirmiausia, koks bebūtų sunkus šios moters likimas, aš žaviuosi, kad ji po truputį atsitiesia, kad išdrįso parašyti laišką, kad švarėja jos širdis ir kad gerėja karma.

Antra, aš žaviuosi ja, kad uždavė patį svarbiausią ir prasmingiausią kiekvieno žmogaus gyvenimo klausimą: kokia jos paskirtis šioje žemėje?

Mieloji moterie, jūs – antras žmogus, po močiutės su karve, šiandien mane pradžiuginęs.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!