Anantara das. Dienoraštis. Nemaloni praeitis

beautiful-1869116_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Sausio 19 diena

Sveiki mielieji, šiandien paskaitykime vieną laišką, kuris, manau, palies daugelį iš mūsų. Pabandykime apsivalyti taip, kad praeitis mūsų daugiau niekada nekankintų. Paskaitykime.

„Laba diena. Labai džiaugiuosi sekdama Jūsų dienoraščius. Pasikraunu geros energijos. Atrodo net lengviau darosi gyventi, viskas džiugina, bet iki pilnos gyvenimo laimės norėčiau nutraukti energetinį ryšį su buvusiais vyrais. Dabar esu 9 metus ištekėjusi. Turim tris vaikus ir jokių kitų santykių su kitais vyrais nebeturiu. Bet kartais mane graužia sąžinė ir pykstu ant savęs, kad jaunystėje elgdavausi laisvai, nepalaikydavau ilgų santykių su vyrais, nors intymus ryšis ir būdavo. Aš vis ieškodavau kažko, dėl ko pasijusiu labiau įvertinta ir suprasta. Kuo daugiau to ieškodavau, tuo labiau nusivildavau. Tik dabar, pradėjus apvalyti sielą, pradedu džiaugtis tuo, ką turiu. Tad būčiau labai dėkinga, jeigu padėtumėte atleisti sau ir tiems buvusiems vyrams.“

Ką nori išspręsti laiško autorė?

  1. Skaitydama dienoraštį pasikrauna, bet iki pilnos gyvenimo laimės dar trūksta.
  2. Kaip nutraukti energetinį ryšį su buvusiais vyrais.

Atsakymai

  1. Labai smagu, kad laiško autorė skaito dienoraštį ir gauna teigiamos energijos. Tai jau tikrai didžiulė pažanga jos gyvenime. Tačiau be dienoraščio skaitymo dar yra nesuskaičiuojama daugybė kitų priemonių, kaip gauti teigiamos energijos.

Mes gyvename materialiame pasaulyje ir čia mus valdo trys materialios energijos. Apie tai aš jau rašiau, tai:

  1. Neišmanymas.
  2. Aistra.
  3. Dorybė.

Stipriausia iš šių energijų yra dorybė. Jeigu žmogus pradeda dorai gyventi, pirmiausiai, kas ateina į tokio žmogaus gyvenimą, tai – ramybė. Ramybė – tai sąmonės būsena, kai nebėra įtampos. Ramybė tai būsena, kai žmogaus nebeveikia išoriniai veiksniai ir aplinka. Tai pojūtis, kai nebelieka priešų ir baimių.

Tačiau net ir gyvenant dorybėje mus veiks kiekvieną gyvą būtybę griaunantys trys reiškiniai. Jie neleis mums visiškai atsipalaiduoti.

Tie trys reiškiniai: ligos, senatvė ir mirtis.

Šie reiškiniai būdingi visai materialiai gamtai, tai yra viskam, kas gyva ir net negyviems objektams. Net ir neprižiūrimas namas galima sakyti suserga (jį užpuola pelėsis), pasensta ir galiausiai visiškai supūva.

Norint nuolat būti laimingu ir nieko nebijoti reikia užsiimti dvasine praktika. Tai vienintelis metodas gyvajai esybei visada jaustis laiminga. Tik nuolatos meldžiantis galima išlaikyti pastovią laimės būsena. Kitaip, ką mes beveiktume, laikina laimės emocija mūsų psichikoje – praeina.

  1. Kaip nutraukti energetinį ryšį su buvusiais vyrais? Sudėtingesnis klausimas. Reikia suvokti, kad mūsų psichika (subtilus mechanizmas) fiksuoja viską su kuo mes šiame pasaulyje susiliečiame.

Tai reiškia, mūsų psichikoje (duomenų bazėje) pasilieka visos mūsų mąstytos mintys, išsakyti žodžiai ir visi padaryti darbai.

Mes patys tobuliausi kompiuteriai, kadangi niekada nieko neištriname.

Moteris prašo pasakyti metodą, kuris padėtų viską užmiršti, kas buvo praeityje. Ji prašo todėl, kad jaučia sąžinės graužimą.

Kas yra sąžinė?

Sąžinė – tai Dievo (Supersielos, dar vadinamos Paramatma) balsas. Kiekvienos gyvos būtybės širdies plote yra Dievo aspektas – Paramatma. Tai tokia Dievo forma, kuri žmogų lydi per visus gyvenimus, kol žmogus sugrįžta į dvasinį pasaulį. Todėl ir yra sakoma, kad Dievas viską žino. Jis žino, kadangi ir dieną, ir naktį mus stebi.

Kodėl Dievas priekaištauja? Kodėl mus graužia sąžinė?

Todėl, kad mes pažeidėme svarbiausius Jo mums duotus nurodymus arba, kitaip sakant, mes nesilaikėme Visatos normų. Ir Dievui rūpi, kad mes nekentėtume nei dabar, nei ateityje.

Vienas svarbiausių Visatos dėsnių yra harmonijos dėsnis. Neleistini lytiniai santykiai pažeidžia harmonijos dėsnį ir dėl to mes paskui jaučiamės nešvarūs. Nešvarūs – ne fiziškai, o psichiškai. Fiziškai mes galime nusiprausti ir nešvarumai, esantys ant grubaus kūno, pradings. Tačiau lieka nešvarumai, kurių pliką akimi nematome, tačiau jaučiame savo vidumi.

Tas „nešvarumas“ – tai neleistini veiksmai, kurie sutrikdė kitoms gyvoms būtybėms galvoti apie Dievą ir Jam tarnauti.

Pagal karmos dėsnį, bet kuris veiksmas sukelia atoveiksmį. Todėl, kai padarome tai, ko negalima, mes pradedam bijoti bausmės. Nes už blogą darbą, mūsų atžvilgiu, visada bus atlyginta – blogu.

Šios moters psichikoje, toje labai subtilioje struktūroje, yra įrašyti jos negeri darbai – lytiniai santykiai su keliais vyrais jaunystėje. Nors ji dabar savo vyro atžvilgiu yra skaisti, tačiau tie seni lytiniai santykiai jaunystėje jai neleidžia ramiai gyventi. Nors ji norėtų juos užmiršti, jai niekaip nepavyksta.

Tai, kad neišeina jų užmiršti, reikėtų laikyti Dievo malone. Dievas, kaip sąžinės balsas, primindamas apie negerus darbus jaunystėje leidžia šiai moteriai išsivalyti savo praeitį, kad ateityje tie negeri darbai nebemaišytų ramiai gyventi.

Tai reiškia, kad Dievas nenori, jog kitame gyvenime ją seksualiai išnaudotų kokie nors vyrai.

Ką daryti?

Reikia žinoti, kad mūsų padaryti veiksmai – niekur nedingsta ir neišsitrina iš mūsų subtilios atminties.

Net mirties akimirką mes dar kartą pamatysime, ką mes galvojome, kalbėjome ir darėme kiekvieną dieną ir minutę. Taip mus „auklėja“ aukštesnės gamtos jėgos – pusdieviai.

Tačiau yra toks reiškinys kaip samskara.

Samskara – tai „antspaudas“, įspūdis, kuris uždedamas ant tam tikro paviršiaus, kad ten apačioje esanti medžiaga arba įvykis leistų ramiai gyventi.

Todėl šiai moteriai reikia uždėti naujus įvykius, kurie visiškai palaidotų jos praeitį. Reikia taip giliai palaidoti tas savo nuodėmes, kad jos daugiau niekada nebeišlystų į paviršių ir nebekankintų.

Pati galingiausia samskara, kuri gali palaidoti visą mūsų nešvarą arba visas mūsų nuodėmes yra malda.

Todėl, šiuo atveju, reikia kasdien melstis tiek, kad visiškai nurimtų protas ir tą dieną daugiau nebekankintų prisiminimais apie praeitį.

Kasdien meldžiantis, tai yra kartojant šventus Dievo vardus, visi praeityje padaryti blogi darbai pasilaidojami amžiams ir jie nebekels jokio pavojaus ateityje.

Žmogus turi nuolat melstis, kad jokia praeities klaida nesukeltų nerimo ir kad visos per amžius padarytos nuodėmės niekada nesudygtų nei jo dabartiniame, nei kitame gyvenime.

Kai žmogus nesimeldžia, jis kasdieniniu gyvenimu tręšia savo praeities karmą (veiksmus) ir jie šiame gyvenime „daigina augalus“, kurie sudygsta, sunokina nuodingus vaisius (įvykius) ir tuos nuodingus vaisius žmogus turi pats suvalgyti.

Šiuo atveju reikia kasdien melstis tiek, kad daugiau niekada nebegraužtų sąžinė dėl praeities lytinių santykių su tais vyrais.

Tol, kol graužia sąžinė, tol egzistuoja ir ta nuodėmė. Tai reiškia, visada kabo grėsmė, kad už tai ateityje reikės kentėti.

Karmos apgauti ar apeiti neįmanoma.

Tačiau, kai žmogus kasdien kalbasi su Dievu, Jis pats pasiima tokio žmogaus karmą ir išlaisvina žmogų nuo tokių poelgių pasekmių.

Aš linkiu tik laimės ir meilės.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!