Anantara Das. Dienoraštis. Nauji santykiai po skyrybų (I dalis)

couple-1343949_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Vrindavanas, Indija

Gegužės 13 diena

Sveiki mielieji, šiandien kviečiu paskaityti dar vieną laišką.

„Labas vakaras, mokytojau, pradėjau klausyti jūsų paskaitas youtube‘je. Labai patiko. Šiuo metu mano gyvenime nežinomybė, nežinau kaip elgtis. Ar galiu jums užduoti klausimą ir paprašyti patarimo? Ar jūs neatsakinėjate į žinutes? Pasistengsiu kuo smulkiau paaiškinti situaciją, kad galėtumėte suprasti ir atsakyti. Ačiū.


Padėk Balarama.lt gyvuoti!

 www.balarama.lt/parama

————————————————————————————


Turiu draugą. Draugaujame 9 mėnesius. Susipažinome tuo laikotarpiu, kai jis buvo ką tik po skyrybų su oficialia žmona. Ji jį paliko dėl kito žmogaus. Iš pradžių viskas buvo gerai, sutardavome, buvome laimingi, bent jau man taip atrodė. Tačiau po 5 mėnesių draugystės kilus įtarimams, kad kažkas vyksta ne taip, pradėjau ieškoti tiesos. Jis to nežinojo. Tam tikrais būdais išsiaiškinau, kad jis sužinojo, jog jo buvusi žmona išsiskyrė su tuo vaikinu. Nuo tada jis pradėjo važinėti pas buvusius uošvius (nes ji ten gyvena). Prašė jos grįžti pas jį. Ji atsisakė ir nesuteikė jokių vilčių, kad dar kažkas gali būti. Tai tęsėsi apie 2 mėnesius, man nežinant. Jis kasdien pas mane atvažiuodavo ir kaip niekur nieko kalbėdavo apie meilę, lyg viskas būtų gerai. Kai viską sužinojau, buvo labai sunku. Pasakiau jam, kad man visą laiką melavo ir t. t. Buvo visko, ašarų ir kitų dalykų. Atleidau, nes jis prisiekinėjo, kad suklydo ir kad tai nepasikartos, kad jam manęs reikia. Maždaug mėnuo kai viskas aprimo, tačiau viduje nerandu ramybės, nebetikiu nei menkiausiu jo žodžiu. Labai baisus jausmas. Blogiausia, kad bijau, jog jį tikrai pamilau. Prieš tai turėjau dvi ilgas draugystes, viena truko 8 metus, kita – 4 metus. Tačiau tiems žmonėms nejaučiau to, ką jaučiu šitam žmogui. Pripažįstu, jog visą gyvenimą buvau savanaudė. Su šiuo žmogumi dingo savanaudiškumas. Atsirado noras daryti gerus dalykus ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Noriu dalintis su juo viskuo, noriu dėl jo išmokti gerų dalykų. Norisi kurti džiaugsmą kitų širdyse. Niekada anksčiau taip nesijaučiau, kol nesutikau jo. Niekada nenorėjau vaikų, nors man jau 28 metai. Tačiau su šituo žmogum noriu. Kaip vėl atrasti tikėjimą juo? Nes dabar gyvenu su baime, kas būtų, jeigu ta moteris paprašytų jo grįžti pas ją? Arba kas bus, jei dar kažką panašaus iškrės? Bandžiau visiškai nutraukti santykius, tačiau neiškenčiau. Negaliu, verkiau dvi savaites, nebendravom ir niekas nepasikeitė. Bandžiau būti be jo, bet negaliu, vėl susieinam. Patarkit, kaip elgtis, kaip galvoti, gal ką mintyse pakeisti? Galbūt reikia daugiau laiko, kad iš jo širdies pasitrauktų ta moteris? Bet jau beveik metai. Nors suprantu, būna, jog žmonėms ir 5 metų neužtenka, kad žmogus neberūpėtų. Kai paklausiu jo: „ar tau reikia manęs?“, žinoma, kad pasako „taip“. Bet tuo tikėt jau nebeįmanoma. Duoti žmogui laiko, būti su juo ir žinoti, kad jo širdyje yra kita – siaubingas jausmas. Pati daug domiuosi dvasiniu tobulėjimu, bet šį kart pasiklydau net pati savyje. Ačiū už pagalbą.“

Štai toks gyvas jaunos merginos, kuri kankinasi savo jausmuose, laiškas.

Kas svarbiausia šiame laiške?

  1. Turiu draugą. Draugaujame 9 mėnesius. Susipažinome tuo laikotarpiu, kai jis buvo ką tik po skyrybų su oficialia žmona. Ji jį paliko dėl kito žmogaus.
  2. Tačiau po 5 mėnesių draugystės kilus įtarimams, kad kažkas vyksta ne taip, pradėjau ieškoti tiesos. Jis to nežinojo. Tam tikrais būdais išsiaiškinau, kad jis sužinojo, jog jo buvusi žmona išsiskyrė su tuo vaikinu. Nuo tada jis pradėjo važinėti pas buvusius uošvius (nes ji ten gyvena). Prašė jos grįžti pas jį. Ji atsisakė ir nesuteikė jokių vilčių, kad dar kažkas gali būti. Tai tęsėsi apie 2 mėnesius, man nežinant.
  3. Maždaug mėnuo kai viskas aprimo, tačiau viduje nerandu ramybės, nebetikiu nei menkiausiu jo žodžiu. Labai baisus jausmas. Blogiausia, kad bijau, jog jį tikrai pamilau. Prieš tai turėjau dvi ilgas draugystes, viena truko 8 metus, kita – 4 metus.
  4. Gyvenu su baime, kas būtų, jeigu ta moteris paprašytų jo grįžti pas ją?
  5. Patarkit, kaip elgtis, kaip galvoti, gal ką mintyse pakeisti? Galbūt reikia daugiau laiko, kad iš jo širdies pasitrauktų ta moteris?

Atsakymas

  1. Pirmas teiginys, kad draugauja jau 9 mėnesius, kai šis vyras buvo ką tik palikęs savo žmoną, nes ji paliko jį dėl kito vyro.

Šiai merginai jau iš pradžių reikėjo žinoti, o ir kitiems, kas atsiduria panašiose situacijose, kad kai sutinkate žmogų, ką tik po skyrybų, tai jis visas dar yra persunktas buvusios šeimos energija.

Vieni žmonės po skyrybų nori atsigauti, kiti, kaip šiuo atveju, – vietoje žmonos savo nusiraminimo šaltiniu pasiėmė šią naivią mergaitę.

Ji nori tikrų santykių, o jis – tik užpildė savo skausmą jos tyra energija. Ji praktiškai visą laiką buvo tik buvusios žmonos pakaitinė.

Todėl, sutikus vyrą po skyrybų, nereikia pulti į jo glėbį, tegu išsivalo, nurimsta, paleidžia buvusį savo gyvenimą. Jis juk visas sužeistas.

  1. Antrame teiginyje sakoma, kad jis važinėjo pas uošvius ir prašė, jog žmona grįžtu ir vėl gyventų su juo. Ką tai atskleidžia?

Tai atskleidžia, kad jis buvo labai prie jos prisirišęs, kad labai kentėjo. Tai, kad jis apie ją galvojo dieną naktį ir kad jam nė motais buvo, jog ji buvo išėjus gyventi su kitu. Tai reiškia, kad jo širdyje visa tą laiką buvo jo buvusi žmona. O ši mergina savo dėmesiu padėjo jam iškęsti tas vidines kančias.

Ši situacija parodo, kaip jis susipainiojęs savo jausmuose ir kad jis dar nepaleidęs iš širdies savo žmonos.

Taip pat parodo, kad jis melagis ir negalvoja, kad kitam žmogui gali būti skaudu. Jis galvoja tik apie savo laimę.

  1. Taip, viskas aprimo, nes buvusi žmona jį atstūmė. Jeigu žmona nebūtų atstūmusi, jis būtų atsisakęs šios merginos draugystės. Šiai merginai neramu, nes ji buvo išduota. Jos protą užgrobė nepasitikėjimo ir abejonių demonai. Tai labai galingi demonai. Jie kiekvieną minutę traukte traukia iš šios merginos energiją ir verčia ją kentėti. Ir dar ilgai ilgai jos nepaleis. Kodėl nepaleis?

Todėl, kad ji jau prisirišo prie šio vyro. Kai mes prie kažko prisirišame, jeigu tai materialus objektas, tai tampa mūsų kančios priežastimi.

Ši situacija – puikus pavyzdys. Merginos jausmas lyg ir geras – įsimylėjo, tačiau tas įsimylėjimas tampa ir jos kančia.

Kokia išeitis?

Parašysiu kitame laiške.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!