Anantara Das. Dienoraštis. Moterys (VIII dalis)

hands-1885310_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Kaunas

Lapkričio 17 diena

Sveiki, mielieji, šiandien pratęsiu pasakojimą apie moteris ir pasistengsiu iššifruoti vyrų tariamą frazę: „Aš tave myliu“ dvasiniu aspektu.

Prieš tai nagrinėjau šios frazės materialųjį ir psichinį aspektą. Ir tuose aspektuose vyrui tikrai yra ką veikti.

Taigi, kai vyras sako moteriai: „Aš tave myliu“, dvasiniu aspektu jis turėtų būti realizavęs tokį suvokimą:

  1. Prieš mane mano dvasinė sesė – siela, kuri turi moters kūną.
  2. Ta siela, kuri dabar yra priešais mane, man patinkančios moters kūno formoje, yra tokia pat nelaiminga kaip ir aš. Nelaiminga, kadangi kaip ir aš pakliuvo į materialųjį pasaulį ir kenčia: gimė Žemėje, sensta, serga ir dar laukia mirtis.
  3. Ta siela, kuri mano esanti moteris, kaip ir aš trokšta meilės, tai yra globos.
  4. Ta siela, kuri man atrodo esanti tokia artima, nežino, kad Auškščiausias meilės objektas iš tikro yra Dievas, tačiau ji, kaip ir aš, yra materialiai sąlygota ir galvoja, kad aš, kaip vyras, ja pasirūpinsiu ir ją apsaugosiu.
  5. Iš tikrųjų, kadangi aš dar turiu materialių prisirišimų prie šio pasaulio, tai aš ir turiu pasirūpinti šios, man patinkančios moters globa.Kaip aš turiu ja pasirūpinti?
  6. Aš turiu būti jai pavyzdys dvasiniame gyvenime.
  7. Aš turiu kiekvieną rytą atsikėlęs pasimelsti.
  8. Turiu kiekvieną dieną skaityti šventraščius.
  9. Aš turiu priimti visus jos trūkumus, kaprizus, nuotaikų kaitą ir viską ką ji bedarytų, kaip jos mažavaikiškumą. Aš turiu suvokti, kad negaliu pykti ant žmonos, nes ji nežino, ką daro.
  10. Vietoje to aš kasdien turiu už ją pasimelsti.
  11. Aš turiu priimti dvasinį mokytoją, kuris padės man suprasti žmonos charakterį ir kuris padės man būti stipriu dvasiniame kelyje.
  12. Aš turiu kasdien apginti savo žmoną fiziškai, psichiškai ir dvasiškai.
  13. Turiu tarnauti žmonai, nes tarnaujant jai galima išmokti tarnauti Dievui.
  14. Mano, kaip vyro, dvasinė pareiga įkvėpti žmoną sugrįžti į dvasinį pasaulį.
  15. Mano, kaip vyro, dvasinė pareiga būti jos dvasiniu mokytoju.
  16. Mano, kaip vyro, dvasinė pareiga nesitenkinti žmona, o tarnauti jai.

Štai, maždaug taip vyras turėtų matyti savo pareigas ir gyvenimo paskirtį prieš žmoną, kai jai sako: „Aš tave myliu“.

Aš puikiai suprantu, kad tai sunku realizuoti, nes mes, neturėdami dvasino brandumo, į moterį pirmiausiai žiūrime kaip į pasitenkinimo šaltinį. Mes kaip tik iš moters laukiame tos energijos, nors ir trumpos, tačiau kuri mums suteiktų ekstazę.

Bet kai eksploatuojame moterį, kuri dvasinėje plotmėje yra tokia pat dvasinė būtybė kaip ir mes, ji tampa labai nerami. Viduje ji jaučia ir mato, kad tampa vyrui tik pasitenkinimo, o ne globos subjektu. Tada moteris dvasiniame, psichiniame ir net materialiame lygmenyje verkia. Ji protestuoja, ji kankinasi, ji jaučia neteisybę, bijo, jaučiasi išniekinta ir sutrypta. Ji nebežino, kas gali iš tikro ją apginti? Ji nebežino, kas iš tikrųjų gali ją nuraminti?

Tada moteris fiziškai gyvena, tačiau dvasiškai ji miršta.

Štai kodėl vyras, sakydamas moteriai labai svarbius žodžius: „Aš tave myliu“, turi matyti už tų žodžių esančią reikšmę, nes kitaip tie ištarti žodžiai liks tik žodžiais, kuriais norima nusipirkti malonumų.

Teisingiau būtų frazę: „Aš tave myliu“ pavadinti „Aš noriu tau tarnauti“. Tai labiau atskleistų mūsų prigimtį ir padėtų susigaudyti, ką mes turime daryti vienas kito atžvilgiu.

„Aš noriu tau tarnauti“ – tai pajausti, pamatyti ir išgirsti, ko nori, apie ką svajoja moteris.

Ir tai suvokti, iš tikrųjų, gali tik labai dvasingas vyras.

Visa kita bus tik paviršius, tik ledas ant užšalusio ežero. Bet juk tik po ledu slypi tikroji gyvybė.

Taip ir viskas, kas liečia moteris. Tik moters kūne esanti siela yra tikroji gyvoji esybė. O kūnas – tik ledas, kuris slepia visą dvasinį grožį ir visą dvasinį pasaulį.

Pamatykime moters kūne sielą. Ji – siela – tai Dievo gabaliukas, dalelytė, kuri turi tas pačias savybes kaip ir Pats Dievas.

Ji – siela – be galo graži. Ir ji gali būti pažadinta iš miego, jeigu tik vyras pasiryš ją pamatyti.

Pamatykime moteryje sielą, brangūs vyrai.

Su meile.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!